Atostogaujantis sostinės meras Vilius Navickas giriasi, kad šiemet dviračių takai pailgėjo 12 kilometrų. Dviratininkai sako: "Ačiū, nereikėjo."

Ko jūs norit? Kodėl nesidžiaugiate tuo, kas yra? – Tai kad nėra kuo džiaugtis.

Savigyra subliūško

Vilniaus valdžia pasididžiuodama postringauja apie svarbų savo indėlį į dviračių infrastruktūrą. Girdi, suremontavus atskirus šaligatvių ruožus ir įrengus nuovažas, ekologišku transportu galima keliauti beveik 89 km.

Pavasarį meras V.Navickas žadėjo, kad dviračių takai sujungs miesto centrą ir gyvenamuosius rajonus. Dabar, kai meras mėgaujasi esą stulbinamais rezultatais, dviratininkai neapsikentė ir nutarė miestiečiams atverti akis – šįkart ne kalbomis, bet realiais veiksmais.

Savivaldybės tarnautojai, politikai ir žiniasklaidos atstovai penktadienį dalyvavo Lietuvos dviratininkų bendrijos inicijuotoje ekskursijoje sostinės dviračių takais. Per ją tiems, kurie kelis mėnesius uoliai braižė dviračių takus, pasiūlyta pažiūrėti, ar jų triūsas davė teigiamų rezultatų.

Per aikštę – pėstute

Turnė starto vieta – Bernardinų gatvė. Pradinis tikslas – pasiekti miesto savivaldybės dangoraižį. Pirmieji nesklandumai – jau Pilies gatvėje. Vos į ją įriedėjus iš Bernardinų gatvės teko spręsti dilemą – kuris iš dviejų Pilies gatvės kraštuose nubrėžtų dviračių takų yra tikrasis, o kuris jau panaikintas. "Tomai, kuris?" – pavaldinio pasiteiravo žygyje dalyvavęs savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Algirdas Šešelgis.

Skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Kamaitis tik trūktelėjo pečiais – gal šitas. Šitas, tai šitas. Kokių 15 m riedame juo perėjos Barboros Radvilaitės gatvės link. Vėl susiduriame su kliūtimis. Tiesiai ant dviračių tako stovi didžiulės gėlių klombos. Nulipame nuo dviračių, išmanevruojame tarp betoninių gėlių vazonų ir sustojame prie perėjos. Laukiame žaliojo signalo pėstiesiems.

Jam užsidegus, pavyzdingai paisydami Kelių eismo taisyklių persistumiame dviračius per gatvę. Nesėdame ant jų ir po to. Katedros aikštėje nėra nė vieno dviračių tako, todėl dviračius varomės iki pat Arkikatedros stotelės. Dviračių takas prasideda tik ten.

Vėl riedame, tačiau manevruojame susikaupę ir sutelkę dėmesį – saugomės pėsčiųjų. Jų apstu visame take.

"Tai lemia žmonių psichologija. Dviračių takas čia nutiestas toliausioje šaligatvio dalyje nuo gatvės, nors civilizuotame pasaulyje daroma atvirkščiai. Dviratininkai ne taip bijo važiuoti šalia kelio, o pėstieji priešingai – visada eina kuo toliau nuo jo", – sustabdęs kviestinę dviratininkų delegaciją aiškino Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Eduardas Kriščiūnas.

Gėlės nukerta takus

Ties Žygimantų gatve vėl sustojame prie šviesoforo. Matome, kad kitoje gatvės pusėje persivarius dviratį važiuoti taku nepavyks. Mindaugo tilto pradžioje dviračių takas nutiestas taip, kad atsimuša tiesiai į apšvietimo stulpą. Tenka pavažiuoti pėsčiųjų zona.

"Atkreipkite dėmesį – čia pilna žmonių. Dviračių takas iš esmės nepažymėtas, todėl jie net nesusimąsto, kad ši juosta skirta dviratininkams", – atkreipė dėmesį E.Kriščiūnas.

Už dviračių infrastruktūros gerinimą atsakingi savivaldybės darbuotojai ima šurmuliuoti: "Ko jūs norit? Kodėl nesidžiaugiate tuo, kas yra?"

"Tai kad nėra kuo džiaugtis", – ramiai atsako E.Kriščiūnas, sustabdęs žygeivių koloną. Viskas. Iškart už Sporto rūmų dviračių tako pabaiga. Jį irgi užtveria neapsodinti gėlių vazonai.

Dviračių takų gijos ten iš esmės nutrūksta. Link savivaldybės riedame dviem būdais: labiau patyrę, drąsesni – važiuojamąja kelio dalimi, neapsiplunksnavę dviratininkai – pažeisdami Kelių eismo taisykles – šaligatviu.

Kur noriu, ten važiuoju

Iškart prie savivaldybės, šaligatviu prie Konstitucijos prospekto, dviračių takas vingiuoja nutiestas iš rausvų trinkelių. Malonumas skrieti dviračiu atsiranda būtent čia. Tačiau, kaip ir viskas, kas gera, trunka neilgai. Prie Geležinio Vilko žiedo, ties statoma "Laisvės kelio" skulptūra, dviračių takas vėl nutrūksta. Per tiltą dviračius persistumiame. Ir dar kelis šimtus metrų už jo, kol dviračių takas vėl lyg niekur nieko prasideda. Ne visi žygeiviai stumia dviračius. Didžioji dalis savivaldybės atstovų mina pedalus – kas, kad nėra paženklinto dviračių tako? Kur noriu, ten važiuoju.

Atsiduriame prie prekybos centro "Panorama" įrengtos požeminės perėjos. "Ką darome? Nešamės dviračius laiptais žemyn ar sukame į aplinkinę gatvę, nes už jos pagal žemėlapį dviračio takas yra? Tačiau joks turistas to nežinotų ir tikrai kelionę tęstų per požemį", – svarstė E.Kriščiūnas.

Velkame dviračius pirmiausia laiptais žemyn, paskui – aukštyn. Pasiekiame šalia Konstitucijos prospekto medžių paunksnėje įrengtą dviračių taką: šaligatvis, ant kurio nubrėžta balta linija, ir tiek. Važiuojame: tenka saugotis išvešėjusių krūmų, nenugenėtų medžių šakų ir šalia dviračio tako augančių dilgėlių.

Spardo į vienus vartus?

Nusukame į Žvėryną. T.Kamaitis pedalus mina ne nubrėžtu dviračių taku, bet važiuojamąja kelio dalimi. "Kodėl nesinaudojate tuo, ką pats sukūrėte?" – stebėjosi E.Kriščiūnas ir atkreipė dėmesį, kad pagal Kelių eismo taisykles savivaldybės darbuotojui grėstų bauda. "Jei yra dviračių takas, turite važiuoti būtent juo. Todėl mes ir nepatenkinti, kad pripiešėte takų ant šaligatvių, nors tose vietose važiuoti gatve buvo ir saugu, ir patogu", – priekaištavo dviratininkų atstovas. Paupio gatvė – puikus to pavyzdys.

"Jūs spardote į vienus vartus. Viską galima palenkti į savo pusę", – purkštavo T.Kamaitis.

"Dabar yra taip, kaip yra. Tačiau rengiant naujus projektus reikėtų projektuoti atidžiau, labiau apgalvoti. Kita vertus, jūs kalbate apie tai, ko reikia. O iš kur paimti pinigų?" – į diskusiją ant dviračių įsitraukė savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos" direktorius Gintas Bliuvas.

"Keliams pinigų yra, o dviračių takams – ne. Jūs net negalite pasakyti, kiek tų pinigų reikėtų", – įsikarščiavo ir E.Kriščiūnas.

Kurti patarimams ir lūkesčiams

Tačiau iš žygio atmosferos buvo justi, kad artimiausiu metu niekas nesikeis. Patiems už miesto eismą atsakingiems pareigūnams dviračiai nė motais. Jie važinėja automobiliais. Netgi leista suprasti, kad dalyvaudami ekskursijoje savivaldybės atstovai aukojasi.

Paklaustas, ar panaši ekskursija nebūtų labiau pravertusi pavasarį, kai dviračių takai buvo tik brėžiniuose, ir buvo laiko atsižvelgti į dviratininkų pageidavimus, A.Šešelgis nuo tiesaus atsakymo išsisuko: "Visada ekskursijos gerai – ar jos būtų buvusios prieš mėnesį, ar prieš du, ar vyksta dabar."

Dviratininkų atstovai tikina esantys ignoruojami. Į jų nuomonę neatsižvelgiama, rekomendacijų nepaisoma.

"Pavasarį buvome susitikę su savivaldybės pareigūnais ir tarėmės, kur dviračių takai reikalingi, o kur be jų galima apsieiti. Tarsi sutarėme, kas kur ir kaip bus, tačiau dabar akivaizdu, kad dar kartą mūsų neišgirdo ir padarė ne taip, kaip geriau dviratininkams, o taip, kaip geriau savivaldybės klerkams, nepasijudinantiems iš savo kabinetų", – kritikos už eismą mieste atsakingiems pareigūnams negailėjo E.Kriščiūnas.

Ką pavyko nuveikti

Šiemet sostinėje buvo įrengtos du nauji dviračių takų ruožai: Upės gatvėje sujungtos krantinės 77 m ilgio takeliu, Birutės gatvėje įrengtas naujas 215 m ilgio takas.

Suremontuoti šaligatviai, įrengtos nuovažos ir paženklinti takai: Upės, Sėlių, T.Narbuto, Žalgirio, Saltoniškių, Justiniškių, Minties, Žirmūnų, Ateities, Jeruzalės, O.Milašiaus, Lizdeikos, Verkių gatvėse, Laisvės prospekte. Dviračių takų remontui šiemet iš viso išleista 70 tūkst. litų.

Iki rugsėjo pabaigos savivaldybė planuoja įrengti apie 450 m ilgio taką Neries krantinėje Goštauto gatvės pusėje. Jam įrengti miestas skirs dar apie 50 tūkst. litų.

Dviračių mėgėjams pageidaujant, Verkių gatvėje nuo Trinapolio vienuolyno link vandens malūno šiltuoju sezonu automobiliams paliktas vienos pusės eismas, kad laisva kelio juosta galėtų važiuoti dviratininkai.