Didžiulis skirtumas: Vilniuje – ir geriausios, ir blogiausios mokyklos

Mitas, kad geriausios mokyklos - vien didžiuosiuose miestuose, o maža kaimo mokykla - būtinai prasta, teigė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Pasak viceministro Gražvydo Kazakevičiaus, jeigu vertintume pagal mokinių pasiekimus, pačiame Vilniuje mes turime ir geriausių, ir blogiausių mokyklų. „Netolygumai - yra didelė švietimo problema, kurią turime spręsti“, - pabrėžė viceministras, pridurdamas, kad atotrūkiai miestuose ir kaimuose - dar didesni.

Pasak G. Kazakevičiaus, šiuo metu modeliuojama vadinamoji šviesoforo sistema, skirta išryškinti mokykloms, kuriose, įvertinus kontekstą, mokinių pasiekimai - žemesnio lygio.

„Joms bus suteikta kryptinga pagalba, vadinamasis kokybės krepšelis. Pagalbos priemonės gali būti labai įvairios - nuo mokyklų parėmimo ir aprūpinimo tam tikrais dalykais, iki žmogiškosios pagalbos - konsultavimo ir panašiai, kad mokinių pasiekimai tose mokyklose augtų“, - pabrėžė viceministras.

2019 metams netolygumams mažinti per kokybės krepšelį skirta 12 mln. eurų.

Vienas iš ketvirtadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytų švietimo ir mokslo reformos tikslų - mažinti mokinių pasiekimų skirtumus tarp regionų, geriau paruošti mokinius.

Lietuvos mokinių pasiekimai pasaulio mastu yra artimi vidurkiui, bet didžiulį nerimą kelia tai, kad jie blogėja. Skirtingų rajonų moksleivių jų emocinės būsenos skirtumai skiriasi kartais.

Vienam gera mokykla, kuri arčiausia namų, kitam - kurią pabaigę vaikai gauna geriausius įvertinimus per valstybinius egzaminus.

Kaip pabrėžė ministrė J. Petrauskienė, pasakyti, kuri mokykla yra gera, o kuri - prastesnė, sunku. „Kiekviena šeima, rinkdama savo vaikui mokyklą, tai įvardytų skirtingai. Vienam gera mokykla, kuri arčiausia namų, kitam - kurią pabaigę vaikai gauna geriausius įvertinimus per valstybinius egzaminus“, - sakė J. Petrauskienė.

Kaip pabrėžė ministrė, žmonių lūkesčiai taip pat labai skirtingi, todėl ŠMM siekia mažinti netolygumus ir siūlo būdus, kaip užtikrinti kokybišką išsilavinimą kiekvienam, nepaisant to, kur jis gyvena.

Sėkmingą, laimingą mokyklą J. Petrauskienė identifikuotų pagal kelis požymius: joje stiprus vadovas, stiprus mokytojų kolektyvas, į tą mokyklą eina vaikai iš šeimų, kurioms svarbus išsilavinimas.

„O štai silpnesnių mokyklų problemos - labai skirtingos. Vienur problema - vadovas, kitur - kolektyvas. Dar į kitas mokyklas ateina vaikai iš ne pačios lengviausios ir paprasčiausios socialinės aplinkos. Pagal tai mokykloms ir turi būti teikiama papildoma pagalba“, - įsitikinusi ministrė.

Kaip pabrėžė J. Petrauskienė, mokyklos dydis - vienas iš faktorių, pavyks mokyklai užtikrinti aukštus mokinių pasiekimus, ar ne.

„Mūsų atlikta infrastruktūrinė, ekonominė, mokytojų išteklių pasiskirstymo ir pasiekimų analizė parodė, kad reikalinga tam tikra kritinė masė mokinių, mokytojų, kad būtų galima užtikrinti pakankamai kokybišką švietimo procesą. Ir tai mums daug metų kartojo tarptautinės organizacijos. Kalbėdami apie šiuolaikinius darbo metodus, turime omenyje darbą grupėse, kad mokykloje reikalingas ne tik mokytojų dalykininkų kolektyvas, bet ir socialinio darbuotojo, psichologo pagalba visai mokyklos bendruomenei - mokiniams, mokytojams“, - sakė ji.

Žvelgdama į visos Lietuvos mokyklas ministrė mato didžiulius netolygumus, bet primena, kad mokyklų steigėjos - savivaldybės.

„Jos - arčiausiai gyventojų, kurie į mokyklas veda savo vaikus. Valiniai sprendimai (uždaryti ar palikti mažas mokyklas - ELTA) visada sulaukia didžiulio pasipriešinimo. Todėl manau, labai svarbi diskusija pačiose bendruomenėse, kokios mokyklos ji nori. Jei nepaisant kokybės norima mokyklos arčiausiai namų, savo kiemo, jokia valia tokios mokyklos nepakeis. Mums rūpi švietimo kokybė ir į mokyklą žiūrime ne tik kaip į darbovietę, nors suteikti darbo vietas irgi yra labai svarbu, tad mes savo siūlymus daliai savivaldybių pateiksime, bet sprendimai bus priimami savivaldos lygmeniu“, - pabrėžė ministrė.

Paklausta, ar planuojama investuoti į mažytes mokyklas, ar vis dėlto jas uždaryti, J. Petrauskienė sakė, kad būtų paprasta gyventi vadovaujantis vien mechaniškais sprendimais.

„Deja, taip nėra. Ir gerai, kad nėra. Nes tikrai ne visos mažos kaimo mokyklos - prastos, ir tai rodo mokyklų analizė bei apžvalga. Rajonuose, kaimuose yra labai sėkmingai veikiančių mokyklų ir tai patvirtina mokinių pasiekimai, galop - šimtukininkai, kurie tikrai ne visi iš Vilniaus ir Kauno“, - pabrėžė J. Petrauskienė.

Ministrės žodžiais, niekur nereikia uždaryti mokyklų, kur yra vaikų. Mokyklai turi būti sudaromos pačios geriausios sąlygos veikti, kad ir kur ji būtų. „Siekiant geresnės švietimo kokybės, vienur yra sprendimas pavėžėti vaikus iki mokyklos, kitur, pasitelkiant žmogiškuosius išteklius, sustiprinti mokytojų kolektyvą, dar kitur problema - infrastruktūra“, - sakė J. Petrauskienė.

Pasak ministrės, švietimo paukštis - margas, ir tai, kas tinka Vilniui ar Kaunui, visai netinka miesteliui, kuris yra už 50 kilometrų nuo jo.

„Mes turime daug mokyklų, kurioms kyla didelių iššūkių Vilniaus mieste, taip pat turime ir kaimiškų mokyklų, kurioms prireiks kokybės krepšelio“, - pakartojo švietimo ir mokslo ministrė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių