Desperatiškos paieškos: dirbti pradinių klasių mokytojais bandoma įtikinti ir vaikų tėvus

Kol kas pradinėje mokykloje – tik plušantys darbininkai, tačiau direktorei dabar ne remontai labiausiai rūpi. Iki šiol neaišku, ar dalis vaikų neliks be mokytojų. Šiuo metu trūksta dviejų.

„Vienos labai laukiu, stoja mokytis, bus pirmakursė“, – teigė „Atžalyno“ darželio-mokyklos vadovė Žaneta Budrienė.

Direktorė atviravo, kad konkurencija žvėriška.

„Maždaug birželio mėnesį su dviem mokytojomis buvo sutarta. Šiandien nei viena neatsako nei į skambučius, nei į žinutes, nei į laiškus. Mirtina tyla. Tai reiškia, kad žmogus kažkur susirado darbą“, – šnekėjo Ž. Budrienė.

Pavasarį apklaustos sostinės mokyklos prognozavo, kad trūks pusės tūkstančio mokytojų. Daugiausia lietuvių kalbos, matematikos ir pradinių klasių.

„Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje tarp darbo skelbimų – maždaug 450 skelbimų, gana panašūs skaičiai. Galima ir tiksliau pamatyti, ryte pasižiūrėjau – šiuo metu aktyviai ieškomi 24 matematikai“, – kalbėjo „EDU Vilnius“ direktorė Unė Kaunaitė.

Situacija yra komplikuota labai nemažoje dalyje savivaldybių.

Kiek mokytojų trūksta visoje šalyje – pati ministerija pasakyti negali. Esą šiuo metu skaičiai itin greit keičiasi, pedagogų ieško apie 500 ugdymo įstaigų.

„Situacija yra komplikuota labai nemažoje dalyje savivaldybių. Periferinės savivaldybės, ypač tos, kurios yra šalies pakraščiuose, galbūt turi mažesnį patrauklumą pritraukt“, – aiškino Laikinasis savivaldybių asociacijos vadovas Audrius Klišonis.

Kai konkurencija didelė, tenka nertis iš kailio.

Pavyzdžiui, mokyklų vadovai darbo pasiūlymų skelbimais pavertė savo marškinėlius arba persikvalifikuoti į mokytojus siūlo net vaikų tėvams.

„Pasitaiko taip, kad ir tėvus pavyksta prikalbinti. Turime kelias mokytojas, kur būtent iš tėvelių“, – nurodė „Atžalyno“ darželio-mokyklos vadovė.

Dalis savivaldybių skatina ir finansiškai. Pavyzdžiui, Vilnius, mokytojaujantiems pirmus metus, pernai prie atlyginimo kas mėnesį pridėjo po 300 eurų.

„Mokėjimas už keliones, įsikūrimo išlaidų kompensavimas, kitos priemonės. Savivaldybės dirba tikrai išradingai“, – šnekėjo A. Klišonis.

O jei išradingumo mažiau, lieka tik du keliai. Prašyti pasilikti pensinio amžiaus mokytojų arba didinti krūvį kitiems.

„Per porą metų matome, kad 150 etatų Vilniaus mieste buvo sutaupyti. Kitaip tariant, 150 mokytojų buvo sutaupyta ir neįdarbinta, didinant krūvius kitiems mokytojams“, – kalbėjo „EDU Vilnius“ direktorė.

Tačiau nei pensinio amžiaus mokytojai, nei pedagogai, dirbantys pusantro etato, amžinai situacijos negelbės, o perspektyvos kol kas šviečia nekokios.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nors pedagogiką studijuojančių daugėja.

„Jau kelerius metus matome, kad daug daugiau sulaukiame stojančiųjų į tokias sritis, kaip istorija, geografija, lietuvių kalba ir literatūra, taip pat turime augimą dailės, menų krypties“, – teigė VDU Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė.

Tačiau matematikos, chemijos ar fizikos mokytojais būti niekas nesiveržia.

„Sidabrinės kulkos šioje situacijoje tikrai nėra“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.

Universitetuose matematikos pedagogiką šiemet studijuoti nusprendė vienuolika būsimų studentų, chemiją – trys. Net ir po papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas, fizikos mokytoju panoro būti tik vienas jaunuolis.

Sidabrinės kulkos šioje situacijoje tikrai nėra.

Tiesa, ministerija įsitikinusi, kad padaryta reikšminga pažanga. Per penkerius metus pedagogiką pasirinkusių skaičius kone patrigubėjo, o su mokytojų trūkumu esą susiduria ne vien Lietuva.

„Šioje vietoje esame lūžio tašką praėję. Dabar – laiko klausimas“, – teigė I. Gaižiūnas.

Situaciją gelbėja tie, kurie iš pradžių įgijo aukštąjį matematikos, chemijos ar fizikos išsilavinimą ir tik po to persikvalifikuoja pasirinkę profesinės pedagogikos studijas.

„Ten pamatytume, kad tie skaičiai nėra visiški nuliai, kaip čia sudėta yra. Yra apie pora dešimčių įstojusių jaunuolių. Tai tikrai galbūt nėra tas skaičius, kuris mus tenkintų, bet mes tendencijas šiandien turime tokias, kokias turime“, – aiškino švietimo, mokslo ir sporto viceministras.

„Vilniaus mieste, kurie po to įsipareigoja dirbti mokyklose, mums yra aukso vertės ir mes kiekvieną iš tų žmonių rankomis gaudome ir bandome jiems taip padėti“, – tikino U. Kaunaitė.

Vilniuje į matematikos mokytojus pernai persikvalifikuoti panoro septyni žmonės.