Daugiabučio gyventojai pasijuto savivaldybės įkaitais

Prancūzų gatvės daugiabučio gyventojai daug metų beviltiškai prašo savivaldybės įvykdyti pažadą leisti privatizuoti būstus.

Jaučiasi apgauti

Prancūzų gatvėje 59-ajame name daug žmonių butus gavo ilgus metus laukę savivaldybės eilėje įsigyti būstus lengvatinėmis sąlygomis.

Dangelė Godienė teigė gavusi butą šiame name 1998 m. kaip gausi jauna šeima. „Savivaldybė, kaip ir kitiems šio namo gyventojams, tada pasakė, kad galime įsikurti, daryti remontus, o atėjus laikui bus leista gyvenamąjį plotą privatizuoti“, – pasakojo moteris.

Ji ir kiti gyventojai rodė gražiai įrengtus butus. „Investavome didelius pinigus, tikėjome, kad miesto valdžia leis suteiktus butus privatizuoti, bet į mūsų raštus atsakoma, kad tokios teisės neturime“, – stebėjosi D.Godienė.

Ji gaili prarasto laiko, nes dabar jau per vėlu prašyti iš bankų būsto paskolos. „Dabar jau ir amžius ne tas, be to, vyras tapo neįgalus, todėl sumažėjo pajamos. Jei būtume žinoję, kad butų neleis privatizuoti, verčiau būtume nuomojęsi iš privačių savininkų ir ieškoję kitų variantų“, – kalbėjo D.Godienė.

Pinigai į niekur

Savivaldybei priklausantis daugiabutis stūkso aptrupėjusiomis sienomis, apšnerkšta laiptine. Gyventojų teigimu, remonto reikia ir stogui. „Kas mėnesį už dviejų kambarių butus mokame po 230 litų kaupiamąjį namo priežiūros mokestį, mažesni butai – 160 litų, bet tos lėšos keliauja nežinia kur. Savivaldybės vadovai mums aiškino, kad šie pinigai skirti bendriems savivaldybės gyvenamojo fondo reikalams. Mūsų name niekas už tuos pinigus nedaroma“, – teigė namo gyventoja Rigvita Jagelavičienė.

Nuo vaikystės neįgali Vilija Budrevičiūtė pasakojo pati savo rankomis ir lėšomis suremontavo laiptinės aikštelę prie savo buto. „Savivaldybė mums niekuo nepadeda, nors kaupiamieji, nuomos, administravimo mokesčiai tik didėja ir kartu su kitais mokesčiais už būstą jau tampa nepakeliami. Dirbu bibliotekoje, todėl neįgalumo išmokas gaunu mažesnes. Šildymo sezono metu prisideda dar keli šimtai litų išlaidų, nes namas neekonomiškas, peršalusiomis sienomis“, – guodėsi gyventoja.

Gyventojai sako nenorintys investuoti savų lėšų į namo priežiūrą. „Juk mus iš čia gali bet kada išprašyti. Be to, mokame tikrai didelius nuomos ir kaupiamuosius mokesčius namo priežiūrai“, – įsitikinusi R.Jagelavičienė.

Skėsčioja rankomis

Kauno savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėjos pavaduotojas Domas Juozas Žiogas tikino, kad savivaldybė yra bejėgė padėti tokiems žmonėms kaip gyvenantys Prancūzų gatvės daugiabutyje. „Už ankstesnius savivaldybės darbuotojų pažadus, jei tokie buvo, negalime atsakyti. Mus varžo įstatymai. Privatizuoti galime leisti tik tuos būstus, kurių nusidėvėjimas yra ne mažiau kaip 60 proc. O minėtas daugiabutis tokio nusidėvėjimo tikrai neturi“, – dėstė vedėjos pavaduotojas.

D.J.Žiogas tvirtino, kad žmonėms telieka tikėtis, kad naujai išrinktas Seimas palengvins savivaldybių būstų privatizavimo sąlygas. Pavasarį tokios pataisos buvo atmestos. „Savivaldybė irgi suinteresuota, kad įsikėlę į savivaldybės būstus iki 2002 m. pabaigos galėtų juos išsipirkti“, – teigė jis. Tada miesto žinioje liktų tik socialiniai būstai, kurie žmonėms nuomojami nuo 2003 m., kas trejus metus peržiūrint, ar jų pajamos nepakito.

Pasak D.J.Žiogo, kaupiamasis, nuomos ir administravimo mokestis irgi nepriklauso nuo savivaldybės. „Jis savivaldybės būstų gyventojams taikomas vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka“, – tvirtino jis.

Daug paniavos

Savivaldybės būstų ūkyje daug kur yra painiavos. „Kauno diena“ yra rašiusi, kaip savivaldybė paskelbė apie leidimą privatizuoti butus nuomininkams, bet, pasidomėjus žurnalistams, paaiškėdavo, kad gyventojai tokio prašymo visai neteikę ir net neturi galimybių išsipirkti savivaldybės būstų net ir lengvatinėmis sąlygomis.

„Kauno diena“ neseniai rašė ir apie Jurbarko gatvės daugiabučio gyventojų rūpesčius. Jiems nesuprantamas savivaldybės užsispyrimas iškeldinti nuomininkus iš miestui priklausančio pastato. Gyventojai netiki, kad jų namas iš tikrųjų yra avarinis. Be to, miesto valdžia jiems nesiūlo privatizuoti daugybę metų užimamų butų, nors oficialiai teigia, kad daugiabutis nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.

Kai Gyvenamojo fondo administravimo skyriui vadovavo Birūta Kaulakytė, šis padalinis dažnai nuskambėdavo žiniasklaidoje, stebino Kauno tarybos narius, bet rasdavo užtarimą miesto valdžios viršūnėse. Vienas paskutiniųjų akibrokštų – 646 tušti socialiniai būstai, o Vyriausybė ketina Kaunui skirti 1,8 mln. litų vėl pirkti butams.