Vieno Kauno daugiabučio gyventojai kiekvieną rytą nežino, ar galės išvažiuoti iš kiemo. Savotiškais įkaitais juos pavertė buvęs kaimynas, kuris, pasinaudojęs trumpai galiojusia įstatymo pataisa, be kitų žinios nusipirko kelių arų sklypą.

Išrausė kiemą

„Apstulbome, kai priešais mūsų namą esančio sklypo savininko pasamdytas traktorius vieną rytą po langais išrausė kiemą, supylė krūvas žemių prie pat namo, užvertė gruntu įvažą pro arką“, – piktinosi Mažvydo gatvės 17-ojo daugiabučio gyventojai.

Vyrai turėjo stverti kastuvus, atsikasti įvažą, išlyginti krūvas sustumto grunto prie laiptinės, kad iš kiemo galėtų išvažiuoti automobiliai. Bet kitą dieną savininkas atgabeno ir ant įvažos nutrenkė kelis blokus.

Jaukus, neseniai renovuotas 8 butų namas tapo vieno savininko įkaitu. Prieš maždaug dešimtmetį grąžintiną turtą atgavusi paveldėtoja pradėjo išpardavinėti jame esančius butus. Žmonės juos pirko, vėliau tikėdamiesi bendrai išsipirkti ir kiemo sklypą. Savininkė nusprendė visą kelių arų kiemą parduoti paskutiniam pirkėjui A.L. (pavardė redakcijai žinoma). Mat vienu metu trumpai galiojo įstatymo pataisa, leidusi pardavinėti pastatus ir jame esančius būstus atsietai nuo žemės aplink jį.

Paskelbė karą

Butą su sklypu įsigijęs žmogus vėliau pardavė savo būstą, o už sklypą iš gyventojų paprašė 100 tūkst. litų. Vyko ilgos derybos, kol kaina nukrito per pusę.

„Nesutarėme dėl 2 tūkst. litų – mes neišgalėjome surinkti 45 tūkst. litų ir pasiūlėme 43 tūkst. arba leisti išsinuomoti kiemą, bet savininkas nesutiko ir paskelbė mums karą. Kieme ir įvažoje buvome pripylę skaldos, išlyginę gruntą, pakraščiuose vasaromis sodinome gėlynus, o jis viską suniokojo. Čia auga mažamečiai vaikai, tad palijus jiems teks klampoti po purvyną, o sausomis dienomis vėjas nešios debesis dulkių“, – apgailestavo namo gyventojas Kęstutis.

Žmonės šiuo metu bylinėjasi su savininku ir tikisi išsikovoti bent servituto teisę naudotis įvaža į kiemą prie laiptinės. Jiems vilčių teikia tai, kad kiemo gale stūkso nenaudojami savivaldybės statiniai, ankstesnių gyventojų paversti garažais. „Tereikia teismo leidimo privatizuoti tuos statinius“, – kalbėjo gyventojai.

Valdžia skėčioja rankomis

Vilijampolės seniūnas Algimantas Mickevičius sakė gerai žinantis šio daugiabučio gyventojų rūpesčius. „Deja, tegalime žmones palaikyti moraliai, kviesime šeimininką ir bandysime tartis“, – kalbėjo seniūnas.

Jis sakė, kad konfliktai ir piktybiškas kenkimas vienas kitam tarp gyventojų nėra retas. „Būna, kad kaimynai ilgai naudojasi bendru vandentiekio įvadu ar kanalizacijos šuliniu, o atsiradus naujam savininkui kyla konfliktai, imame kenktis vienas jų nusprendžia neleisti tuo naudotis kitiems“, – pasakojo A.Mickevičius.

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Kęstutis Tarnauskas mano, kad tik teismo keliu galima išsireikalauti servituto teisės prieiti ir privažiuoti prie savo būsto.

„Sklypo savininkė galėjo kaip nori pardavinėti sklypą ir butus, todėl savininkas tampa visateisiu šeimininku. Gyventojams telieka reikalauti servituto. Tai greičiausiai ankstesnių įstatymų spragų palikimas. Butų gyventojams turi būti užtikrinta galimybė prieiti ir privažiuoti prie savo turto“, – įsitikinęs K.Tarnauskas.

Piktybiškų išpuolių būta daug

Pradėjus atkurti nuosavybę, panašių konfliktų tarp savininkų ir šalia gyvenančių žmonų iškyla dažnai.

„Kauno diena“ ne kartą rašė apie savininkus, kurie piktybiškai kenkia aplinkiniams. Pavyzdžiui, Petrašiūnuse prie daugiabučio sklypą įsigijęs šeimininkas užstatė trinkelėmis grįstus takus, žalią veją dideliais betono blokais be jokių leidimų. Gyventojus taip pat piktino, kad sklypas buvo grąžintas apie dešimtmetį, bet jie apie tai nieko nežinojo ir turėjo mokėti žemės mokestį už dalį privatizuotos žemės, taip pat mokėti už šios teritorijos tvarkymą.

Kitas savininkas Šv.Gertrūdos gatvėje savavališkai atitvėrė betono bloku įvažą į trijų pastatų teritoriją. Panašių atvejų būta ir daugiau, tačiau miesto valdžia realiai nesiima jokių veiksmų pažaboti tokius savavaliavimus.