Aukštojo mokslo diplomą galima įgyti ne tik universitetuose, bet ir kolegijose. Jos labiau orientuojasi ne į mokslo tyrimus, o praktines, glaudžiai su darbdavių norais susijusias disciplinas. Kaune yra penkios kolegijos: Kauno, Šv.Ignaco Lojolos, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos, Kolpingo, Kauno technikos.

Reaguoja į rinkos pokyčius

Kaunas pagrįstai vadinamas studentų miestu – čia rugsėjo pirmąją suguža apie 50 tūkst. jaunuolių. Įvairiausias studijų programas siūlo Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų, Aleksandro Stulginskio, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakultetas.

Šiose aukštosiose mokyklose galima rinktis iš kelių dešimčių programų, o didžiausiame Kauno technologijos universitete (KTU) – net 70.

Visi universitetai skelbiasi reaguojantys į darbo rinkos pokyčius ar tiesiog į naujus išradimus ir technologijas versle, todėl kasmet pasiūlo naujų specialybių. Vienos jų tyliai numiršta, o tos, kurios išties atitinka modernaus laiko poreikius, prigija ir tampa populiarios. Vienos programos vilioja imantriai skambančiais pavadinimais, kitos – netikėtais skirtingų specialybių junginiais.

Ne vien technologijos

KTU stipriausioji pusė – inžinerinės krypties studijos. Bet didžiausias mieste ir antrasis pagal dydį šalyje universitetas jau seniai išplėtojęs ir kitokių programų pasiūlą. Čia veikia ir Humanitarinių mokslų fakultetas. Būtent jame dažnai atsiranda egzotiškai skambančios specialybės, pavyzdžiui, medijų filosofija. Šiemet irgi būtent šis universiteto padalinys pasiūlė dar vieną programą – naujų medijų kalbą. "Tai lingvistikos studijos, kuriose taip pat bus mokoma panaudoti visas kompiuterines technologijas: kompiuterinę grafiką, 3D technologijas, informacijos perkėlimą į internetą", – aiškino KTU studijų prorektorius Pranas Žiliukas.

KTU pirmasis šalyje parengė ir paveldosaugos programą. Ji bus dėstoma Statybos ir architektūros fakultete. "Kultūros paveldo sargų pareigas dabar eina kitų sričių specialistai. Manome, kad tai labai svarbi profesija, kuri yra nusipelniusi turėti jai skirtą programą ir specialų parengimą", – įsitikinęs P.Žiliukas.

Tame pačiame KTU fakultete pristatoma dar viena naujovė – urbanistinė inžinerija. "Ši programa yra platesnė nei pastatų architektūra ar statybos inžinerija, joje bus mokoma planuoti ir projektuoti visą miesto aplinką: infrastruktūrą, susisiekimą, analizuoti ir vertinti įvairias miestų problemas", – pasakojo prorektorius.

Naujovės pasiteisino

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studijų prorektorius Renaldas Jurkevičius džiaugėsi, kad naujos universiteto programos paprastai sulaukia didelio abiturientų susidomėjimo. "Prieš dvejus metus startavo dvi labai dabar populiarios studijų disciplinos: medicinos ir veterinarijos genetika bei medicinos ir veterinarijos biochemija. Jas renkasi labai pažangūs Lietuvos jaunuoliai", – tvirtino R.Jurkevičius.

Pernai sėkmingai įvyko priėmimas į naujas sveikatos psichologijos studijas. Šiemet siūlomos dar dvi naujos programos: maisto mokslo ir gyvūnų mokslo. "Manome, kad tai bus patrauklios ir įdomios studijos, o jų absolventai bus laukiami darbo rinkoje", – tikisi prorektorius.

Šios dvi naujos programos priklauso žemės ūkio krypties grupei, taigi bus dėstomos LSMU Veterinarijos akademijoje. Maisto mokslo studentai mokysis gamybos technologijų, saugos, sveikos mitybos. Gyvūnų mokslas pakeis nepopuliarią gyvulininkystės technologijų specialybę. Nuo šiol studentai mokysis ne tik gyvūnų priežiūros, bet ir zoologijos mokslų.

Kaip ir kasmet, LSMU didžiausio populiarumo sulaukia medicinos, odontologijos, farmacijos ir veterinarinės medicinos programos.

Flirtas su technologijomis

KTU į savo programų šeimą drąsiai atveda meną, humanitarinius mokslus, o Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pradėjo flirtą su technologijomis ir šiemet siūlo jau trečią šios krypties programą – energijos technologijas. "Daug kalbama, kad socialinių studijų programų yra per daug, todėl pasiūlėme dar vieną su inžinerija susijusią discipliną", – kalbėjo VDU prorektorius Kęstutis Šidlauskas. Abiturientai šiemet kviečiami rinktis anglų kalba dėstomą bendruomenių vystymo programą. "Tokių specialistų lig tol niekas nerengė", – pastebėjo K.Šidlauskas.

Kita nauja socialinių mokslų programa – Europos ekonomika. Joje ekonomika bus studijuojama atsižvelgiant į Europos Sąjungos šalių ekonominės erdvės ypatumus.

Besidomintieji menu, naujosiomis technologijomis ir rinkodara bus kviečiami į visas šias sritis suvienysiančią kūrybinių industrijų programą.

VDU Muzikos akademijoje tarp 30 specializacijų yra ir nauja, chorinio dirigavimo, specialybė.

Žemdirbiškos specialybės – ant bangos

Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) žemdirbiškos specialybės ilgai buvo nepaklausios. Universiteto pavadinime netgi neliko užuominos į žemės ūkį, nors pagrindinės – žemdirbiškos – krypties ši mokykla neatsisakė. Pasak ASU Studijų skyriaus vedėjo Stepono Raudonio, pastaraisiais metais pastebimas abiturientų susidomėjimas agronomija, miškininkyste, mechanikos inžinerija. "Agronomijos fakultete didelio populiarumo sulaukė nauja programa – maisto žaliavų kokybė", – teigė vedėjas.

Tarp pastarųjų metų naujų programų nemažai abiturientų pasirinko studijuoti logistiką ir prekybą, transporto inžineriją. Karščiausių naujienų parengė Miškų ir ekologijos fakultetas. Čia bus laukiama besidominčiųjų aplinkotyra ir medienotyra (medienos apdirbimo, jos savybių tyrinėjimai). "Kol kas dar laukiame Studijų kokybės vertinimo centro patvirtinimo. Jei spėsime jį gauti iki dokumentų priėmimo pradžios, šias specialybes jaunuoliai galės rinktis jau šiemet", – kalbėjo S.Raudonis.

Išsiskiria disciplinų deriniais

Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakulteto (VU KHF) dekanas Saulius Gudas akcentavo, kad sostinės aukštosios mokyklos fakultetas išsiskiria programomis, kurios suvienija skirtingas mokslų sritis. "Šiandien iš jauno specialisto tikimasi įvairiapusių žinių ir išsilavinimo: reikalingi vertėjai, gerai išmanantys informacines technologijas, sugebantys kurti reklamą lituanistai, strategiškai svarbius vadybinius sprendimus organizacijose mokantys priimti ekonomistai, o plėtojantiesiems elektroninį verslą vien verslo ar tik informatikos žinių nepakanka", – aiškino dekanas. Pasak jo, tai yra fakulteto išskirtinumas, nes sostinėje esančiuose VU padaliniuose tokių tarpdisciplininių programų nėra.

Šiemet VU KHF kviečia studijuoti naują ekonomikos ir vadybos programą. Toliau tęsiama pernai startavusi audiovizualinio vertimo (filmų subtitravimas, dubliavimas – red. past.) programa. Iš viso VU KHF siūlo devynias studijų programas.

Laukiami darbdavių

Kauno technikos kolegijoje (KTK) yra aštuonios studijų programos: autotransporto elektronika, automobilių techninis eksploatavimas, medžiagų apdirbimo inžinerija, elektros energetika, elektronikos technika, elektroninės statinių valdymo sistemos, statybos inžinerija, kelių inžinerija. KTK direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Marija Jotautienė akcentavo, kad ši aukštoji mokykla išsiskiria tuo, kad orientuojasi tik į technologijų srities specialistų rengimą, daug dėmesio skiria praktiniams įgūdžiams. "Mes esame vieninteliai Lietuvoje, rengiantys specialistus, gebančius modernia įranga apdirbti medžiagas, tik KTK rengia kelių inžinerijos specialistus, darbdavių labai laukiami ir autotransporto elektronikos specialistai", – vardijo M.Jotautienė.

KTK direktorius Nerijus Varnas pridūrė, kad statybos inžinierių programa šioje aukštojoje mokykloje iš kitų išsiskiria tuo, kad čia studijas baigę studentai gali dirbti statybų, projektų vadovais bei projektų ir statybų ekspertais. "Studentai yra rengiami projektuoti visų tipų statinius ir tuo mes esame išskirtiniai", – pabrėžė direktorius.

Gerina studijų kokybę

N.Varno teigimu, KTK visada kėlė sau tikslą būti modernia ir atvira kolegija. Apie 30 proc. studijų laiko KTK studentai praleidžia praktiniuose mokymuose. Kolegija turi "Bosch centrą", kuriame būsimi autotransporto specialistai susipažįsta su automobilių remonto technologijomis ir diagnostika.

Rudenį duris atvers už ES fondų lėšas įkurtas ir įrengtas Multidisciplininis praktinio mokymo centras, į kurį investuota 4,7 mln. litų.

Pasak M.Jotautienės, centre studentai galės pasitikrinti savo žinias elektroninėje erdvėje, pasitelkę imitacinius programinius modelius kurti projektus, naudotis įvairiomis moderniomis specializuotomis kompiuterinėmis programomis ir naujausia technologine įranga.

Sujungti į vieną elektroninę erdvę

KTK taip pat įgyvendino informacinių technologijų projektą, kuris leis naudotis Multidisciplininio praktinio mokymo centro studijų galimybėmis nuotoliniu būdu. "Į vieną informacinių technologijų sistemą bus integruota visa kolegijos veikla ir studijos", – pasakojo N.Varnas.

Dėstytojai ir kiti darbuotojai galės elektroninėje erdvėje tvarkyti dokumentaciją, organizuoti studijų procesą. Ši sistema bus prieinama ir studentams. Kolegijos bendruomenės nariai, turėdami specialią paskyrą, galės dalyvauti kolegijos veikloje būdami bet kuriame pasaulio taške, kur tik yra interneto prieiga.

Studijų kokybę kolegijoje užtikrina kvalifikuoti dėstytojai. Net 26 proc. dėstytojų turi mokslinį laipsnį. "Dauguma jų yra ne tik mokslininkai, bet ir turi darbo stažą įmonėse", – pabrėžė M.Jotautienė.

Bendradarbiauja su užsieniu

KTK Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Skaistė Vaičiukynienė teigė, kad KTK yra užmezgusi daug naudingų tarptautinių ryšių. "Šiuo metu pagal ERASMUS programą studentais keičiamės su Portugalijos, Vokietijos, Vengrijos technikos aukštosiomis mokyklomis, bendradarbiaujame su didžiausiu techninio profilio Danijos VIA universitetiniu koledžu, Portugalijos, Maltos, Čekijos, Vengrijos, Latvijos, Austrijos, Škotijos aukštosiomis mokyklomis", – kalbėjo S.Vaičiukynienė.

Studentai turi galimybę gauti dvigubus diplomus – ne tik KTK, bet ir užsienio partnerių mokyklų.

KTK studentai kasmet atlieka praktiką užsienio įmonėse Maltoje, Airijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje.

KTK Studentų atstovybės prezidentas Andrius Mozūraitis įsitikinęs, kad studijos kolegijoje yra naudingos ir įdomios. Taip pat čia sudarytos sąlygos įdomiai ir turiningai leisti laisvalaikį, veikia sporto, aviakonstravimo, šokių būreliai. "Stengsiuosi, kad jų būtų dar daugiau ir studentams būtų gera ne tik studijuoti, bet ir studentauti", – šypsodamasis žadėjo A.Mozūraitis.