- Valentina Gudienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos dailės muziejus Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje antradienį atidaro naują parodą „Kai aristokratai kūrė madą. XVIII–XXI a.“. Joje kolekcininkas Aleksandras Vasiljevas Lietuvos publikai pristato tris mados šimtmečius, kurių metu aristokratija formavo mados sampratą ir darė įtaką mados raidai.
Pirmoji parodos dalis skirta absoliutizmo epochai, įsitvirtinusiai Prancūzijoje XVIII a., ir rokoko stiliui, neatsiejamam nuo karaliaus rūmų kultūros ir tenkinusiam pirmosios rūmų damos, Liudviko XV favoritės markizės de Pompadur asmeninius poreikius. Lankytojai pamatys, kaip rokoko stilius pasireiškė to meto mados tendencijose, kaip pasikeitė audiniai, suknelių sukirpimas, spalvų deriniai, vėduoklių ir kitų aksesuarų – tabakinių, muselių-dėžučių, miniatiūrų ir pan. – forma.
Kita Prancūzijos mados dievaite tapo karalienė Marija Antuanetė iš Habsburgų giminės, Liudviko XVI žmona. Ji buvo ekstravagantiška moteris, aprangos pokyčių įkvėpėja. Būtent ji įvedė graikiško, amerikietiško ir angliško sukirpimo, taip pat „polonezo“ stiliaus suknelių madą. Skiriamasis to laikotarpio bruožas – įmantrios Marijos Antuanetės stiliaus šukuosenos, siekiančios iki vieno metro aukščio.
Parodoje, kaip praneša Lietuvos dailės muziejus, taip pat pristatoma Napoleono valdymo epocha – vienas svarbiausių laikotarpių, kai aristokratija darė ypač didelį poveikį mados pasauliui. Pasiskelbusio Prancūzijos imperatoriumi Napoleono I žmona Žozefina, kilusi iš Karibų jūros Martinikos salos, domėjosi ir mėgavosi mada. Jos skonį ir poreikius formavo senos Versalio tradicijos. Žozefina dievino šalius ir baltas permatomas sukneles, pabrėžiančias jos liekną figūrą. Ampyro stiliui, susiformavusiam Napoleono valdymo laikotarpiu ir imitavusiam graikų ir romėnų madą, parodoje atstovauja rūmų damų suknelės iš muslino, įvairūs šaliai, vyriškos siuvinėtos liemenės, aksominės apyrankės, papuoštos kamėjomis, diademos, lygiapadžiai bateliai ir kt.
Nuvertus Napoleoną prasidėjo karalienės Viktorijos valdymo laikotarpis (nuo 1837 iki 1901 m.). Jis išsiskyrė gana kukliu aprangos stiliumi. Karalienė labai mėgo Škotiją ir savo vasaros rezidenciją – Balmoralio pilį, kurios interjeras buvo drapiruotas langeliais. Todėl nenuostabu, kad XIX a., taikantis prie asmeninių Viktorijos pomėgių, tapo populiarios languotos krinolino suknelės.
Tuo laikotarpiu Prancūzijoje madų pasaulyje viešpatavo ir Eugenija, imperatoriaus Napoleono III žmona, kilusi iš Ispanijos. Būtent ji, tapusi pirmojo mados dizainerio anglo Charleso Fredericko Wortho kliente, buvo aukštosios mados dievaitė. Ch. F. Wortho sukurtos balinės krinolino suknelės išsiskyrė didele apimtimi, rafinuotu kirpimu, originalumu ir apdailos grožiu, pavyzdžiui, juodais Šantiji nėriniais.
Ypatinga ekspozicijos dalis skirta Rusijos imperijai. Parodos lankytojai pamatys, kaip puošėsi Romanovų dvaro aplinkos žmonės. Vienas iš išskirtinių eksponatų – „Brizak“ mados namų apsiaustas rotonda, priklausęs imperatorienei Aleksandrai Fiodorovnai, Nikolajaus II žmonai.
Kalbant apie Rusijos aristokratų įtaką pasaulinei madai, negalima nekreipti dėmesio į 1917 m. revoliucijos pasekmes. Netekę per pilietinį karą savo turto, namų, Rusijos aukštuomenės nariai buvo priversti bėgti iš šalies. Norėdami įsitvirtinti naujuose emigracijos centruose – Konstantinopolyje, Berlyne, Prahoje, Paryžiuje, aristokratai ten ėmėsi kurti madą. Taip Paryžiuje radosi daugybė rusų emigrantų įsteigtų mados namų – didžiosios kunigaikštienės Marijos Pavlovnos Romanovos siuvinėjimo namai „Kitmir“, kunigaikščių Irinos (Romanovos) ir Felikso Jusupovų mados namai „Irfe“, kunigaikštienės Marijos Trubeckajos, Marijos Annenkovos ir kunigaikštienės Liubov Obolenskajos mados namai „TAO“, kunigaikštienės Jekaterinos Lobanovos-Rostovskos mados namai „Paul Caret“, imperatorienės Aleksandros Fiodorovnos freilinos baronienės Jelizavetos Hoyningen-Huene mados namai „Yteb“ ir kiti. Daugelis tų garsių mados namų aprangos pavyzdžių, kaip teigiama Lietuvos muziejaus pranešime, šioje parodoje demonstruojami pirmą kartą.
Dalis ekspozicijos skirta Lietuvos aristokratijai, kuri taip pat suvaidino tam tikrą vaidmenį kuriant pasaulinę madą. Visų pirma tai – Jacqueline Kennedy sesuo amerikietė Lee Radziwill, kuri ištekėjo už garsios Lietuvos giminės kunigaikščio ir buvo tapusi JAV mados dievaite. Parodoje eksponuojamos Lee Radziwill stiliaus suknelės, taip pat drabužiai, sukurti kunigaikštienės Irene Galitzine, tiesioginės kunigaikščių Golicynų, rusų Gediminaičių, palikuonės, mados namuose.
Galiausiai parodoje „Kai aristokratai kūrė madą. XVIII–XXI a.“ lankytojai išvys drabužių pavyzdžius, sukurtus mados dizainerių, kilusių iš senų garsių giminių. Tai Florencijos didikas Emilio Pucci, rusų ir italų kilmės grafas amerikietis Olegas Cassini, prancūzų markizas Jeanas-Charlesʼis de Castelbajacas, markizė Jacqueline de Ribes ir kiti. Šie unikalūs kūriniai primena mums, kaip aristokratai, pardavinėdami savo vardą ir išlavintą skonį, davė pasaulinei madai naują impulsą ir kartu suteikė galimybę kilmingoms šeimoms XX a. antrojoje pusėje gyventi oriai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atviros M. Kvedaravičiaus filmų peržiūros Vilniuje: poetams ir batsiuviams
Lietuvos kinematografininkų sąjungos Kino klubas tęsia ketvirtadienio susitikimus su Vilniaus publika. Gegužės 19 ir 26 dienomis klube įvyks atviros kino režisieriaus, kultūros antropologo Manto Kvedaravičiaus filmų „Mariupolis“ (2016) ir...
-
Festivalyje „Vibelift“ – žinomų žmonių mintys apie nueitą iššūkių kelią ir OG Version koncertas
Gegužės 13 d. jau šeštąjį kartą vyko jaunimo festivalis „Vibelift“, kuris šiemet po dvejų metų pertraukos sugrįžo gyvai. Nuo pat ankstyvo ryto „Avia Solutions Group“ arenoje rinkosi gerai Lietuvoje žinomi ...
-
Palaikydami Ukrainą operos solistai kartu su Monika Liu atliko „Kalush Orchestra“ dainą
Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovaujanti dainininkė Monika Liu kartu su Nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) solistais, orkestro muzikantais, vaikų choru ir kūdikio besilaukiančia repo atlikėja Daiva Starinskaite sudainavo „Eu...
-
Lietuvoje prasidėjo Ukrainos kino dienos – visi surinkti pinigai bus skirti šiai šaliai paremti
Gegužės 10-ąją Lietuvoje prasidėjo Ukrainos kino dienos. Jų metu žiūrovai kviečiami žiūrėti įdomiausius pastarųjų metų Ukrainos kino kūrėjų filmus. Šios dienos tai ne tik unikali proga geriau pažinti ukrainiečių kiną, bet ir galim...
-
Valdovų rūmuose eksponuojama istorinėmis monetomis puošta XVII a. sidabro taurė
Valdovų rūmų muziejaus Lobyno salę papildė naujas eksponatas – XVII amžiaus pabaigoje sukurta sidabro taurė su dangteliu, antradienį pranešė įstaiga. ...
-
„Daddy Was a Milkman“: susikurti malonias patirtis yra daug paprasčiau, nei jų tiesiog sulaukti
Galų gale prasprogus pavasariui, kur kas lengviau įsivaizduoti ir pradėti planuoti artėjantį karštą vidurvasarį. Pirmas įrašas plane gali būti septintą kartą miesto vasaros simboliu tampantis festivalis Midsummer Vilnius’22. ...
-
Skelbiama naujų paslaugų atranka Kultūros pasui: ypač laukiami pasiūlymai Vilniaus jubiliejui
Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kviečia kultūros ir meno įstaigas, menininkus ir kultūros edukatorius teikti paraiškas Kultūros paso paslaugų atrankai. ...
-
V. Kasiulio dailės muziejuje atidaroma šiuolaikinės Afrikos dailės paroda
Antradienį Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaroma tarptautinė paroda „Šiuolaikinė Afrikos dailė: tapatybės svajos ir realijos“. Į parodos atidarymą atvyks vienas iš parodos dalyvių, 30-metis dailininkas iš Drambli...
-
Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis kviečia į koncertą „Degesija“
Po ilgos pertraukos gegužės 13 d. Vilniaus universiteto (VU) dainų ir šokių ansamblis kviečia į koncertą „Degesija“. Tai jau tradicija tapęs, kasmet pavasarį Šv. Jonų bažnyčioje rengtas ansamblio naujos programos pristatym...
-
Lukiškių aikštėje – tarptautinė paroda apie karą Ukrainoje
Sostinės Lukiškių aikštėje pirmadienį atidaroma paroda „Ukraina. Karas Europoje“, skelbia Lietuvos istorijos institutas. ...