Po kelerių metų pasirodęs „Map Of What Is Effortless“ atskleidė vaikinų norą eksperimentuoti ir ieškoti naujo skambesio. 2009-aisiais leidybos kompanija „BPitch Control“ išleido trečiąjį dueto albumą „Immolate Yourself“, pasiekusį 17-ąją vietą „Billboard“ elektroninės muzikos albumų sąraše.

Deja, sėkmingą karjerą sustabdė netikėta C. Cooperio mirtis prieš pat albumo išleidimą. Muzikantas buvo rastas negyvas savo namuose, mirties priežastis – atsitiktinis migdomųjų ir alkoholio perdozavimas. Po šio įvykio J. Eustis ilgai negalėjo atsigauti, kūrė solinius projektus („Sons of Magdalene“, „Second Woman“); prodiusavo „Tropic of Cancer“, „Apparat“, „Vatican Shadow“; grojo grupių „Nine Inch Nails“, „Puscifier“, „The Black Queen“ sudėtyse. Ir tik prieš kelerius metus nusprendė grįžti prie TTA veiklos.

Rugsėjo pabaigoje „Ghostly International“ leidykloje pasirodė ketvirtasis TTA albumas „Dreams Are Not Enough“, kuris pirmąją žiemos dieną bus gyvai pristatytas klube „Kablys“ Vilniuje. Prieš pirmąjį „Telefon Tel Aviv“ pasirodymą Lietuvoje Joshua sutiko trumpai atsakyti į kelis klausimus.

– Pastarąjį dešimtmetį nuolat buvai girdimas muzikinio pasaulio radaruose – „Sons of Magdalene“, „Second Woman“ ir daugybė įvairių projektų. Vis dėlto, kodėl nusprendei sugrįžti prie TTA? Kažkur buvo paminėta, kad nusprendei projektą prikelti dėl katarsio?

– Iš dalies dėl katarsio, bet nevisiškai – taip pat ir dėl smalsumo. Norėjau pabandyti sukurti kažką pats prieš galutinai apleisdamas šį projektą. Pajutau, kad būtų nesąžininga viską sustabdyti, taip ir nesuteikus jam šanso.

– Pasak tavęs, Ch. Cooperis grupės kūrybiniame procese buvo chaosas ir entropija, o tu – kontrolė ir struktūra. Kaip sekėsi vystyti savo muziką be šio priešingo poliaus energijos?

– Turėjau bandyti užpildyti atsiradusią tuštumą, ir tai sunku. Dažnai savęs klausiau: „O ką, esant šiai situacijai darytų Charlie?“ Tačiau taip pat jaučiu, kad tiesiog palieku muzikoje erdvės, daug oro ir tylos, tarsi norėdamas atspindėti tai, ko čia nėra.

– Nors TTA buvo nutraukę savo veiklą neapibrėžtam laikui, visus šiuos metus aktyviai dalyvavai įvairiuose muzikos projektuose. Kokių pagrindinių pokyčių per šį dešimtmetį pastebėjai (elektroninėje) muzikoje?

– Na, autsaiderių / keistuolių šokių ir aktyvaus klausymosi elektroninė muzika smarkiai išpopuliarėjo. Ji tapo daug prieinamesnė dėl technologijų, kurių reikia jai kurti, o naujoji atlikėjų karta drąsiai eksperimentuoja su naujomis idėjomis ir formomis. Man atrodo, dabar yra puikūs laikai elektroninei muzikai.

– Iš kur atsirado „Telefon Tel Aviv“ pavadinimas?

– Tai turbūt tiesiog gerai skambantis pavadinimas. Jis iš niekur neatsirado ir iš tikrųjų nieko nereiškia.

– Išleidus „Immolate Yourself“, sakei: „O Dieve, tai trečiasis albumas, skambantis kaip skirtinga grupė.“ Ar „Dreams Are Not Enough“ skamba kaip dar viena kita grupė, ar tai pagaliau yra tikrojo TTA skambesio susiliejimas?

– Tikiuosi, naujausiame albume yra visų „Telefon Tel Aviv“ laikotarpių atgarsių, tačiau taip pat yra savotiška nuojauta, kad jis prasideda ten, kur pasibaigė „Immolate Yourself“.

– Stovinti ar sėdinti publika – ar yra koks nors skirtumas? Kokios būtų idealios sąlygos klausytis „Telefon Tel Aviv“ gyvai?

– Sėdinti ar stovinti – turbūt jokio skirtumo, tačiau idealiu atveju turėtų būti labai tamsus ir labai ramus kambarys su didžiule garso sistema.

– Beveik trečdalį gyvenimo praleidžiame miegodami. Atrodo, rimtai domiesi šia sąmonės būsena. Kokį sapną atsimeni?

– Sapnavau, kad praėjusią naktį su draugu grojome duetą dviems pianinams. Sukibusios, tarsi nuoseklios dalys, formuojančios visumą. Tai buvo nuostabus sapnas, pabudau laimingas.

 „Telefon Tel Aviv“ renginys įvyks gruodžio 1 d. klube „Kablys“.

Renginio vizualizacijomis rūpinsis Krsn Brasko iš „Pfadfinderei“ komandos, bendradarbiaujančios su „Moderat“, „Modeselektor“, Ellen Allien, Paulu Kalkbrenneriu.