Tapytojas V. Lingys: atėjo laikas nerti į baltos gelmę

  • Teksto dydis:

„Vytenis Lingys yra stiprus intymumo linijų ir pašėlusio gyvenimo ženklų tapytojas. Jo teptukas naršo po nepaprastas, stebuklingas grafines sritis, tačiau palieka atvirą ir begalinį supratimo lauką. Menininkas atspėja tuštumą“, – taip apie lietuvio tapytojo kūrybą kalba prancūzų menotyrininkas, parodų kuratorius Christianas Noorbergenas.

Į V. Lingio tuštumos gelmes bus galima pažvelgti šį penktadienį Vilniaus Užupio galerijoje „Menų tiltas“. Rugsėjo 4 dieną 18 val. čia bus atidaryta tapytojo darbų paroda „Gelmės“.

„Paveikslai yra mano gyvenimas. Dabar jis – toks. Noriu jį ne aprašyti, ne papasakoti, bet būtent – parodyti“, – sakė vasaroti iš Ispanijos į Lietuvą grįžęs V. Lingys.

Savo patirtis jis sudėjo į tapybos darbų ciklą, kurį pavadino „Gelmės“. „Tai – visa ko pradžia, esmė, – teigia menininkas. – Pirminės spalvos, efemeriškos formos, linijos ir svarbiausia erdvė, kurioje viskas prasidėjo. Šviesoje užgimė gyvybė. Po truputi pradėjo ryškėti žmonių sutverti kultūriniai siluetai. Atėjo laikas išlipti iš baltos spalvos, apsidairyti ir nerti dar giliau... į baltą“.

Beveik visi parodos paveikslai sukurti Andalūzijoje. Keletas iš jų – pradėti ten, baigti čia – Lietuvoje. „Kai gyveni čia, niekada neišjudi pagyventi svetur, kiti kraštai yra toli, – sako menininkas. – Iš tikro, atstumas yra mūsų galvose, o Ispaniją ir Lietuvą skiria vos kelios kelionės valandos kelionės“.

Paveikslai yra mano gyvenimas. Dabar jis – toks. Noriu jį ne aprašyti, ne papasakoti, bet būtent – parodyti.

Tamsųjį Lietuvos pusmetį Vytenis su žmona Gaiva leidžia Andalūzijoje, Velez Malagoje. Sako, horizontas ten kitoks – laužytas, aštresnių kampų, ekspresyvus su švytinčiais baltais miestukais. Lietuvos horizontas vasarą – lyriškas, žalias, kitoks. Nei geresnis, nei gražesnis. „Mūsų išvykimas į kitą kraštą stipriai susijęs su išėjimu iš komforto zonos, kur jau viskas apspręsta, apsispręsta, kur aiškios parodos, kur įprastas darbas, kur valgai, kur žinai, kas yra geras, o kas blogas...“ – kalba dailininkas.

Pandemija jo šeimą, kaip ir visą pasaulį užklupo netikėtai: „Du mėnesius negalėjau išeiti iš namų. Tik žmona Gaiva kartą per savaitę išvažiuodavo mašina iki parduotuvės nupirkti maisto savaitei. Mūsų regione buvo įvesta taisyklė, kad išvažiuoti iki parduotuvės gali tik vienas ir tas pats šeimos narys. Mano gi, bendravimas su pasauliu liko tik akimis, stovint namo terasoje, aukštai, ant kalvos. Aplink kalnai, dangus, jūra, saulė. Žmonių visai nematyti...“

Tos patirtys niekur nedingo, jis sako, klojosi sluoksnis po sluoksnio drobėse: „Gamtoje saugu, Nesaugu ir nejauku mieste, kur žmonės. Žmonių pasaulis tapo sužeistas. Ten esi niekas, tiesiog vardas. Reikia susirasti, kur duona, kur vynas. Galiausiai pačiam išsivaduoti iš nuomonės, kurią esi apie save suformavęs“.

V. Lingio parodos „Gelmės“ atidarymas – rugsėjo 4 d. 18 val. Vilniaus galerijoje „Menų tiltas“. Paroda veiks iki rugsėjo 18 dienos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių