- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar kada susimąstėte kaip garsiųjų kompozitorių muzika skambėtų ją grojant netradiciniais etniniais įvairių pasaulio šalių instrumentais? Garsi multiinstrumentininkė Maria Pomianovska metė iššūkį tradicijoms ir groja klasikų klasiko Frederiko Šopeno kūrinius įvairių pasaulio šalių instrumentais.
Ši muzikologė, dainininkė, kompozitorė, pedagogė puikiai įvaldžiusi įvairių šalių muzikos sistemas ir formas. Kaip ji pati sako, „prieš beveik du dešimtmečius prasidėjusi kelionė po pasaulį iki šiol dar nesibaigia. Aš susitinku su žmonėmis, atrandu vis naujus instrumentus, skirtingas grožio, ritmo ir tembro sąvokas. Šie nuolatiniai atradimai ne tik vis dar žavi, bet ir provokuoja užduoti klausimus apie savo tapatybę".
Apie nuolatinius pasaulio muzikos atradimus kalbamės su Maria Pomianovska.
- Nuo ko prasidėjo jūsų muzikos garsų paieškos pasaulyje?
- Mano pirmoji meilė buvo violončelė. Vidurinėje mokykloje ypatingas mano susidomėjimas indų styginiais instrumentais lėmė pasirinkimą persikelti į Indiją ir studijuoti sarangi instrumento grojimo technikas. Mokiausi iš didžiųjų Indijos muzikų Panditas Rama Narayan ir Ustad Sabri Hanojus. Po kelių metų Indijos meno ir kultūros tyrinėjimų, aš pradėjau keliauti po pasaulį - Korėją, Japoniją, Kiniją, Vidurio Rytai, Afrika, Australija ir Sibiras.
- Apkeliavote daugybę muzikine prasme unikalių pasaulio šalių. Ko ieškojote, gal dar ieškote?
- Su laiku man vis labiau ima atrodyti, tarytum kopčiau į kalno viršūnę nuo kurios vis aiškiau galiu matyti savo muzikinę tradiciją, kuri iki tol man buvo nematoma. Jaučiuosi beveik atradusi naująją žemę. Kuo daugiau lankau šalių, tuo dažniau savęs klausiu koks skirtumas mano asmeninio santykio su mano kultūra ir tų žmonių, kuriuos sutikau keliaudama. Kas mus vienija ir kas skiria? Man rūpi ne tik išorinių formų ir spalvų kontekstas, bet ir emocijos, poreikiai ir lūkesčiai, susiję su muzika.
- Kas parvedė jus namo?
- 1992 metais pirmą kartą išgirdau apie išnykusį lenkišką instrumentą suką. Dėka daugelio įdomių aplinkybių man pavyko rekonstruoti ir atgaivinti instrumentą. Šio styginio instrumento ypatinga grojimo technika, grojama pirštų-nagais. Ši technika beveik šimtmetį buvo užmiršta Lenkijoje.
Ilgai ieškojau istoriniuose dokumentuose medžiagos, rėmiausi žodine liaudies tradicija. Labai džiaugiuosi, kad pavyko atkurti net ir šio instrumento repertuarą. Reikia pripažinti, jog šiam ypatingai svarbiam darbui didelės įtakos turėjo jau įgyta patirtis, profesionalus muzikinis išsilavinimas bei ypatingai platus įvairių pasaulio šalių grojimo technikų išmanymas. Taip mano patirtys susijungė į ratą, kai įgytos žinios Indijoje padėjo atkurti visą suka grojimo tradiciją gimtinėje.
- Kaip gimė Šopeno projektas?
- Tai nauja idėja - pasaulinio muzikos susitikimas su Šopeno muzika! 90-tų metų pradžioje man kilo mintis sukurti programą, kurios pagrindu būtų F. Šopeno kūryba. Juk visi žinome - šio kompozitoriaus įkvėpimas - liaudies muzika. Aš norėjau sugriauti nusistovėjusius stereotipus ir pasiūliau jauną žvilgsnį. Groti F. Šopeno kūrinius įvairių pasaulio šalių instrumentais.
- Ar didžiausias šio projekto stimulas buvo viešnagė Japonijoje?
- Vienareikšmiškai. Tai, kad šios šalies žmonės pamilo F. Šopeną, kuris buvo pristatytas visose jos salose, mane paskatino drąsiau eksperimentuoti su muzika ir instrumentais. Kaip tik tuo metu žymiausias šių laikų violončelininkas YoYo Ma paprašė parašyti kelis kūrinius violončelei, sukai ir smuikui bei sugroti drauge. Tai buvo nuostabi meno patirtis ir iššūkis.
Sukūrėme programą „Šopenas Tolimuosiuose Rytuose“, kur šio kompozitoriaus muzika grojama tradiciniais japonų, kinų ir korėjiečių instrumentais. Nuo tada, nesvarbu kur ir su kuo groju visada stengiuosi pateikti F. Šopeno kompozicijas neįprastu būdu. Tai sustiprino mano įsitikinimą, kad tobula muzika gali būti grojama pačiais įvairiausiais instrumentais ir skambės gerai.
- Lietuvos klausytojai taip pat išgirs F. Šopeno kūrinių interpretacijas?
- Taip. Programa „Šopenas penkiuose kontinentuose“ (Chopin on five continents), kurią rugpjūčio 13 dieną turės galimybę išgirsti klausytojai 3-jame Piano.lt vasaros festivalyje Vilniuje yra daugiakultūrinis susitikimas, kurio ašis - F. Šopeno darbai. Šis koncertas - tai siekis suvokti, kodėl lenkų kompozitoriaus Šopeno, gimusio mažame Mazovijos kaimelyje, muzika yra šiandien suprantama ir mėgstamas visame pasaulyje, kodėl ją groja net ir senaisiais, egzotiškai skambančiais įvairių tautų muzikos instrumentais.
Iki susitikimo koncerte.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Karštis nesutrukdė: garsenybės festivalį „Midsummer Vilnius“ pasitiko vėlyvais pusryčiais2
Festivalio tradicija – likus dešimčiai dienų iki atidarymo susitikti su partneriais, atlikėjais ir palaikančiais bičiuliais tampa pirmuoju laukiamu vidurvasario akcentu. Šis susitikimas tai nepaklusnumas skubai, reikalams ir rūpesčia...
-
Festivalyje „Kinas po žvaigždėmis“ – geriausi laiko patikrinti filmai
Kasmet tūkstančius žiūrovų pritraukiantis kino po atviru dangumi festivalis „Kinas po žvaigždėmis“ šiemet įvyks liepos 26 – rugpjūčio 5 d. Jau tryliktąjį kartą vykstantis festivalis žiūrovus pasitinka atsinaujinęs. ...
-
Dinamiškas Kauno ir Vilniaus santykis – pokalbiuose apie du miestus2
Prieš kelias savaites Kauno miesto muziejus ir MO muziejus atidarė unikalią parodą apie du miestus. Parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ analizuojama šių miestų priklausomybė – nors miestai neišvengiamai...
-
Japonių trijulė „kuunatic“ atvers duris į dar negirdėtą muzikinį pasaulį2
Birželio 28–30 d. į Kauną, Vilnių ir Palangą koncertuoti atvyksta „Kuunatic“ – trys merginos iš Japonijos, pasiruošusios užburti savo charizma ir muzika bei supažindinti mus su tradiciniais japoniškais g...
-
Valdovų rūmuose – Europos kamerinės muzikos perlai
Birželio 27 d. LDK Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje skambės Europos kamerinės muzika. Į nemokamą koncertą kviečia Lietuvos muzikos ir teatro akademija, siūlydama pasiklausyti kamerinių ansamblių iš Austrijos, Šveicarij...
-
Vilniaus festivalio viešnia M. Dueñas – smuiko virtuozė iš Ispanijos
„Tai, kad šimtas skirtingų tautybių ir kalbų atlikėjų, jaunųjų muzikantų, gali susirinkti į vieną orkestrą ir groti iš tų pačių natų, pavyzdžiui, Beethoveno devintąją simfoniją – tai ir yra kūryba. Tai yra pasaulio...
-
Grupė „Brainstorm“: gyventi be gyvų koncertų – kaip kąsti sumuštinį per celofaną
Liepos 14 d. vyks ketvirtasis „Midsummer Vilnius“ festivalio vakaras. Latvių grupė „Brainstorm“ į Vilnių atveža sustyguotą programą iš publikos išmoktų dainų („A Day Before Tomorrow“, „My Star&ld...
-
Valdovų rūmuose bus eksponuojamas LDK kanclerio ir Vilniaus vaivados A. Goštauto maldynas1
Šią savaitę Valdovų rūmų muziejuje Vilniuje bus pradėtas eksponuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kanclerio ir Vilniaus vaivados Alberto Goštauto maldynas. ...
-
V. Buroko vieno kūrinio paroda: piešiniuose – alter-ego personažai1
Vieno šiuolaikinio vaizduojamojo meno ir / ar konceptualaus dizaino kūrinio galerijoje „apiece“ pristatomas Vytenio Buroko kūrinys „The Order of The Spur: These Boots Are Made For Walking“. ...
-
Vilniuje prasideda Baltijos šalių studentų dainų šventė „Gaudeamus“
Nuo penktadienio Vilniuje vyks studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“. ...