- Justina Paltanavičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kaip „čiurlioniukai“ Uršulę tekino ir vamzdžius virino
-
Kaip „čiurlioniukai“ Uršulę tekino ir vamzdžius virino
-
Kaip „čiurlioniukai“ Uršulę tekino ir vamzdžius virino
-
Kaip „čiurlioniukai“ Uršulę tekino ir vamzdžius virino
-
Kaip „čiurlioniukai“ Uršulę tekino ir vamzdžius virino
-
Kaip „čiurlioniukai“ Uršulę tekino ir vamzdžius virino
Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos abiturientai kasmet įsijaučia į nebevaikiškus vaidmenis – tampa režisieriais, dirigentais, aktoriais, dainininkais, profesionaliais orkestro, choro ir baleto orkestro artistais, vadybininkais ar garso režisieriais: jie stato operą.
O šiemet ši tradicija skaičiavo jau 45-ąją sukaktį. Ji paminėta žymiuoju Viačeslavo Ganelino miuziklu "Velnio nuotaka" – kūriniu, kuris, anot vieno iš režisierių Simono Poškos, yra kiekvieno lietuvo DNR.
Lemtingas sutapimas
Po sėkmingos premjeros daug komplimentų dėl itin profesionaliai atlikto miuziklo sulaukę jaunuoliai ne tik džiaugėsi savo sunkaus, intensyvaus ir visiškai savarankiško darbo rezultatu, bet ir tikisi, jog visų specialybių vyresniuosius mokinius subūręs projektas ateityje bus pakartotas. "Kūrinys yra labai gerai žinomas, tad buvo rizika, kad blogiau jį atlikus labai gerai girdėsis klaidos. Galbūt mūsų opera nelabai išsiskyrė modernumu, bet, manau, ją perteikti mums pavyko labai profesionaliai, nes orkestras ir solistai susidėliojo labai puikiai", – sakė reklamos idėjos bendraautoris Tadas Petrulis.
Paklausti apie kūrinio pasirinkimo motyvą, dvyliktokai atskleidė, kad ne jie rado "Velnio nuotaką" – miuziklas juos radęs pats: režisierė Elzė Fedorcovaitė pasakojo, jog dar vasarą kelios grupelės dvyliktokų svarstė apie tinkamą kūrinį, ieškojo natų, rūpinosi licencija, o kad visi radę tą patį kūrinį, sužinoję vėliau, vieni kitiems pranešdami džiugią žinią.
"Tai labai vertingas kūrinys kiekvienam lietuviui. Bet kuriuo atveju jis yra labai nostalgiškas, nes muzika visiems yra gerai žinoma", – sakė E.Fedorcovaitė. Jos kolega S.Poška dar pridūrė, jog ši muzika ne tik žinoma, bet ir visiems kažką reiškianti. "Galbūt mums, jaunesnei kartai, į kraują ji įaugusi mažiau, bet vyresnė karta žino kiekvieną ariją, kiekvieną tekstą", – pabrėžė jis.
Įkvėpė bendras darbas
Puikiai pavykusia "Velnio nuotaka" besidžiaugiantys dvyliktokai neslėpė: kūrybinis procesas nebuvo paprastas – teko įveikti nemažai iššūkių ne tik ieškant rėmėjų, bet ir repetuojant, dėliojant režisūrinius akcentus ar gaminant dekoracijas.
"Repetuodavome du kartus per savaitę, vienoje repeticijoje stengdavomės peržiūrėti po tris keturias scenas. Repeticijos buvo labai varginančios, nes rinkdavomės po sunkios darbo dienos pamokose, o aš pats repeticijoms ruošdavausi kone visą dieną", – prisiminimais dalijosi spektaklio dirigentas Laurynas Jakutis. Vaikinas pasakojo ir apie savo savarankiško pasiruošimo repeticijoms užkulisius, kai partitūroje skirtingomis spalvomis prisižymėdavo tiek pastabų, kad kartais nesimatydavo net pačių natų.
Scenografas parašė, kad reikėtų 200 metalinių vamzdžių nuo 2 iki 6 metrų, o mane ištiko šokas – ką iš tiesų jis ketina daryti ir ar jis išvis moka virinti vamzdžius?"
"Repeticijose akcentavau: norint, kad opera būtų gera, reikia daug bendro darbo. Visada priimdavau atlikėjų pastabas, nes man buvo svarbu, kad tą muziką atlikti visiems būtų malonu ir patogu, o didžiausia palaima užplūsdavo tuomet, kai prieš save matydavau "kaifuojantį" orkestrą", – sakė jis.
O štai kai kuriems solistams ruoštis buvo net smagu – Uršulės vaidmenį atlikusi Valerija Vitkauskaitė pasidžiaugė, jog viskas jai ėjosi "kaip per sviestą", ir už tai ji dėkinga visai kūrybinei grupei, nes komandinis darbas vyko labai sklandžiai. "Režisieriai Simonas ir Elzė man nusakė, ko nori iš manęs – kokių dainavimo manierų, kokio balso tono norėtų. Aš greitai viską supratau, tad įsikūnyti į Uršulę man buvo ne tik lengva, bet ir smagu. Tai buvo mano kaip vokalistės debiutas ir šios nuostabios patirties tikriausiai nepamiršiu niekada", – pasakojo mergina.
Pravertė močiutės garažas
Paklausti, kur sėmėsi minčių savo "Velnio nuotakos" režisūriniams sprendimams ir kaip sekėsi suvaldyti tokį didelį būrį žmonių, spektaklio režisieriai teigė savo darbą pradėję nuo kruopštaus scenarijaus rašymo, kuris nuo pradinio varianto gerokai kito.
"Kūrybos procese labai daug bendravome – tarėmės su scenografais, choreografais, solistais, pasakydavome jiems savo idėjas, tada išklausydavome jų ir ieškodavome kompromisų – derinti tarpusavyje teko neįprastai daug. Palaipsniui išryškėjo ir bendra spektaklio vizija", – sakė Simonas. Anot Elzės, visi į kūrybinį procesą įsitraukė labai geranoriškai, stengdamiesi vieni kitus išklausyti ir rasti patį geriausią ir visiems priimtiną sprendimą.
"Čiurlioniukams" teko konsultuotis su profesionaliais scenografais ir kostiumų dailininkais, kurie savo idėjomis ir patarimais jiems pagelbėjo labai geranoriškai. O kaip ypač smagų ir daug jėgų pareikalavusį procesą prisimena malūno dekoracijos kūrybą.
"Scenografas man labai ramiai parašė, kad reikėtų 200 metalinių vamzdžių nuo 2 iki 6 metrų, o mane ištiko šokas – ką iš tiesų jis ketina daryti ir ar jis išvis moka virinti vamzdžius?" – pasakojo T.Petrulis.
"Klausėme scenografo, ar Kaune, močiutės garaže sulydyta Baltaragio malūno konstrukcija išlaikys žmogų, juk platforma – trijų metrų aukštyje. O jis atsakė: bandykim", – linksmai šią istoriją prisiminė ir režisierius Simonas. Pasikonsultavus su profesionalais, malūnas vis dėlto buvo sukonstruotas ir išlaikė ne tik vieną bet ir keletą žmonių.
"Kadangi buvau užsiėmęs techniniais organizavimo reikalais, atėjęs į generalinę repeticiją pats gerokai nustebau, kaip puikiai scenoje buvo išnaudoti rekvizitai, choreografija atliepė siužeto vingius, kaip kokybiškai skambėjo choras, orkestras ir solistai, o patį didžiausią įspūdį paliko tie sulydyti vamzdžiai", – įspūdžiais dalijosi T.Petrulis.
Tad V.Ganelino "Velnio nuotaka" nuo šiol – labai ypatingas kūrinys ne tik vyresniajai kartai, bet ir šiemetiniams Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos dvyliktokams, kuris suaugusiųjų gyvenimo link juos pastūmėjo ne tik prasminga ir savarankiška profesine, bet ir gyvenimiška patirtimi.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Kino pavasaris“ prasideda: į kino teatrus šaukiantis kinas ir festivalio efektai
Šįvakar Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje prasidėjęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ kovo 16–26 d. ragina nebandyti atsispirti kino šauksmui ir dėl kino teatro svaigulio, susiti...
-
„Kino pavasaryje“ – daugiau nei kinas: 9 valandų seansas, eksperimentinis filmas-instaliacija ir vakarėlis su filmo herojumi1
Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ šiemet didžiuosiuose ekranuose parodys ne tik daugiau nei 100 filmų, bet ir kurs nepaprastą kultūros šventę. Žiūrovų lauks ypatingos patirtys: devynių valandų trukmės seansas...
-
Kovo 11-ąją – M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera5
Lietuvai minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ visus pakvietė į ypatingą premjerą – Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre rodomą režisieriaus Manto Kvedaravičiaus filmą &...
-
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena Valdovų rūmuose
Valdovų rūmų muziejus Kovo 11-ąją ekspozicijas ir laikinas parodas atveria už simbolinę – vos 2 eurų kainą. Šeštadienį čia vyks ir edukaciniai užsiėmimai šeimoms su vaikais, apžvalginės ekskursijos. ...
-
Kaip bus minima Kovo 11-oji Vilniuje?5
Kovo 11-oji antrus metus kitaip atrodo Rusijos agresijos prieš Ukrainą fone. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną Vilnius ir vėl kviečia praleisti susitelkus ir turiningai – dar labiau sustiprėsime patys ir parodysime savo solidarumą s...
-
Lietuvoje – milijoninės vertės kūriniai iš Ukrainos: papasakojo apie įslaptintą gelbėjimo operaciją
Nacionaliniame dailės muziejuje nugulė visa kolekcija iš Ukrainos. Ką gelbėti iš karo draskomos šalies? Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su muziejaus direktoriumi Arūnu Gelūnu. ...
-
Menininkė L. M. Bujė – aistringa gyvenimo mokyklos mokinė1
Lina Magdalena Bujė nepyksta, jei kas nors ją pavadina keistuole. Lyg patvirtindama šiuos žodžius išsitaria, kad labai mėgsta varnas ir keistas skrybėles. Dar – Viktorijos laikų sukneles. „Vis dėlto negi lipsi Vilniuje į trol...
-
Į nemokamus kūrybinius užsiėmimus kviečia vaikus iš Ukrainos, senjorus ir socialinius darbuotojus
Socialinės atskirties grupėse esantys žmonės dažnai susiduria su ribotomis galimybėmis dalyvauti visuomenės gyvenime bei prasmingai leisti laisvalaikį. Socializacijos trūkumas skatina vienišumo jausmą, kuria kitas psichologines problemas. Kai ...
-
Interneto portalas „Vilniaus DNR“ kviečia pažinti Vilnių per žemėlapius
Vilniaus 700-ojo gimtadienio proga, visuomenei atverta Vilniaus istorijos geografinė sistema „Vilniaus DNR“ (www.vilniusdnr.lt), kurioje pirmą kartą tokia apimtimi pateikiami skaitmenizuoti įvairių laikotarpių stambaus mastelio topografiniai ...
-
„Kino pavasaryje“ bus parodyti šeši ilgo metro lietuvių filmai, tarp jų ir „Mariupolis 2“1
Kovo 16–26 dienomis vyksiančiame Vilniaus miesto kino festivalyje „Kino pavasaris“ bus parodyti šeši ilgo metro lietuvių filmai, tarp jų – Ukrainoje nužudyto Manto Kvedaravičiaus ir jo sužadėtinės Hannos Bilobrovos...