Ana Karenina nusižudė Vilniaus geležinkelio stotyje

Liko kelios dienos, iki Vilniuje bus baigta filmuoti Levo Tolstojaus romano „Ana Karenina“ ekranizacija. Mažo biudžeto filmas pareikalavo nemažai jėgų siekiant išpildyti visų lūkesčius ir puikų lietuvių darbą įvertino užsieniečiai.

Sunkūs užkulisių darbai

Jau senokai italus ir kitus užsienio režisierius traukia gražioji Lietuvos sostinė. Tačiau ne architektūra ar metų laikai vaidina pagrindinį vaidmenį. Visi lieka patenkinti aukštu paslaugų teikimo lygiu, savo darbą išmanančiais darbuotojai, ir, žinoma, svarbiausia, galimybe susukti juostą neturint įspūdingo biudžeto.

Juo pasigirti negali ir į Lietuvą atvykusi italų kino bendrovė „Lux Vide“, nuo spalio pabaigos mūsų šalyje statanti „Aną Kareniną“.

„Galiu atvirai pasakyti, kad kiekvienas projektas yra vis sudėtingesnis ir sudėtingesnis. Yra tokia tendencija, kad kiekvienas į Lietuvą atvažiuojantis filmas turi vis mažiau pinigų. Pavyzdžiui, „Ana Karenina“. Čia vaizduojamas turtingų Rusijos aristokratų gyvenimas, kiekvienam aišku, kad tai turi būti prabangūs interjerai, kostiumai, ir mažas biudžetas su tuo nelabai dera. Kad pavyktų viską įgyvendinti, tenka daryti stebuklus, verstis per galvą. Kol kas labai sunkiai, bet prasiskynėm tą kelią“, - apie iššūkius pasakojo „Nordic Productions“ prodiuserė Milda Leiputė.

Pasirinko Vilniaus stotį

Ne veltui sakoma, kad lietuviai darbštūs žmonės. Mūsiškių gebėjimus, atsakomybę ir teikiamas paslaugas vertina visi užsienio režisieriai. M.Leiputė yra sakiusi, kad dar nė vienas iš Vilniaus neišvyko nusivylęs. Vilniaus kino biuro direktorė Jūratė Pazikaitė džiaugėsi, kad iš pradžių tikėjęsi pagrindines scenas filmuoti Maskvoje ar Sankt Peterburge italai persigalvojo. Suteikus jiems geresnes finansines sąlygas, jie kulminacines juostos scenas nusprendė filmuoti Vilniaus geležinkelio stotyje.

„Užsienio kino gamintojai vertina unikalias sostinės vietas ir lietuvių profesionalumą. Mūsų geležinkelio stotis savo dydžiu neprilygsta milžiniškoms Maskvos ar Sankt Peterburgo stotims, tačiau šiuo atveju svarbiausia – lankstumas ir sugebėjimas prisitaikyti prie kūrėjų poreikių. Atsakingas ir kūrybiškas požiūris bei konkurencingos kainos – neabejotini lietuvių pranašumai“, – tvirtino J.Pazikaitė.

Ir taip trims dienoms Vilniaus geležinkelio stotis virto senovine Sankt Peterburgo stotimi. Čia buvo nufilmuotos kulminacinės istorijos scenos. Filmo kūrybinė komanda sostinės geležinkelio stotyje paruošė specialias dekoracijas, pagamino senovinius žibintus, pagal dailininko brėžinius pasendino traukinių vagonus, kurie primena XIX a. antrąją pusę. Specialiai filmavimams kūrybinė komanda išsinuomojo ir senovinį lokomotyvą.

Džiaugėsi kūrybine komanda

Tiesa, užfiksuoti scenos, kaip Ana Karenina šoka po traukinio ratais, žiniasklaidai nepavyko, nes tam prieštaravo pagrindinį vaidmenį atliekanti italų aktorė Vittoria Puccini. Įnoringa aktorė savo įspūdžiais pasidalyti nepanoro ir ketvirtadienį.

Kaip tik tada buvo filmuojama scena, kai ji išlipa iš traukinio, kuriame susipažino su savo gyvenimo meile Aleksejumi Vronskiu (akt. Santiago Cabrera), ir stotyje pagrindinę filmo heroję pasitinka jos vyras Aleksejus Kareninas (akt. Benjaminas Sadleris).

Kur kas geriau nusiteikę aktoriai šaltu oru nesiskundė, juk filmo scenoms reikalinga žiema. O kaip sakė kanadietis režisierius Christianas Duguay, atėjusi žiema labiau primena Rusiją. Visi tarsi susitarę negailėjo gerų žodžių filmavimo komandai, gyrė lietuvių aktorius ir džiaugėsi, kad filmavimas vyksta sklandžiai.

„Esu labai patenkintas komanda, nesitikėjau, kad turėsime tokių profesionalių žmonių, - sakė režisierius. - Buvo labai sunku dėl biudžeto, darbo grafiko, bet žmonės, kurie čia su mumis dirba, leido pasijusti lyg būtume namie. Turime vieningą komandą ir kasdien galime daryti stebuklus.“

Istorinių filmų, tokių kaip „Žana d‘Ark“, „Hitleris“, sukūręs režisierius „Anos Kareninos“ istorija vadina nuostabiu klasikiniu kūriniu. Jis teigė žinojęs, kad dėl mažo biudžeto lengva nebus, bet esą aktoriai ir pati istorija tokie įspūdingi, kad negalėjo šio projekto atsisakyti.

„Tai didelis iššūkis, nes daugelis žmonių klaus, kam darei dar vieną „Aną Kareniną“, kai ką tik pasirodė naujas pastatymas. Žinote, kai stačiau „Žaną d‘Ark“, tuo metu pasirodė du nauji filmai. Bet mums pavyko padaryti geriausią. Kalbant apie „Aną Kareniną“, tvirtai tikiu, kad šis filmas pateisins visų lūkesčius“, - sakė Ch.Duguay.

Filmuos Lukiškių aikštėje

Antrą kartą Lietuvoje viešintis vokiečių aktorius B.Sadleris, prieš tai filmavosi „Kare ir taikoje“, paprašytas papasakoti, kokias scenas vaidinti buvo sunkiausia, teigė, jog visos jos, net ir mažos, yra savaip sudėtingos. ‚Pavienių labai sudėtingų scenų išskirti negalėčiau. Jų yra daug ir jas visas jas reikia gerai suvaidinti“, - sakė aktorius.

Anos Kareninos meilužį vaidinantis S.Cabrera lietuvius vadino nuostabiais žmonėmis, o Vilnių – gražiu miestu. „Žmonės, su kuriais dirbame, labai puikūs, profesionalūs, draugiški. O „Ana Karenina“ yra nuostabi istorija, tikriausiai viena geriausių kada nors parašytų knygų. Vaidinti šiuos vaidmenis aktoriui yra didelė paskata, ir tai labai įdomu. Visas scenarijus labai artimas knygai, o tai labai svarbu“, - džiaugėsi vaidmeniu S.Cabrera.

Juostos filmavimo grupę sudaro apie 100 kino kūrimo profesionalų iš Italijos ir Lietuvos. Filme vaidina apie 70 aktorių, masinėse scenose dalyvauja apie 600-700 žmonių.

„Ana Karenina“ buvo filmuojama Vileišių rūmuose, Dominikonų gatvėje, Literatūriniame Aleksandro Puškino muziejuje, Verkių rūmuose, Šv. Nikolajaus cerkvėje, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Dar liko scenos Lukiškių aikštėje ir Vilniaus paveikslų galerijoje.

Spalio pabaigoje prasidėję filmavimai Lietuvoje baigsis gruodžio 12 d. Tada keletą dienų kūrėjai dirbs Latvijoje, Rundalėje. Dviejų dalių filmas „Ana Karenina“ kuriamas Italijos televizijai, anglų kalba. Jo premjera numatyta kitų metų rudenį.