Verslas kritikuoja politikų norą priversti pavėžėjus įrengti vaizdo kameras

Kelių transporto kodekso pataisos autoriai tikisi, kad ji veiks kaip prevencinė priemonė prieš priekabiavimą kelionių metu ar kitus pažeidimus. Jie sutinka, kad vežėjams teks rasti papildomų lėšų vaizdo kameroms.

Pataisos numato, kad kamera fiksuotų automobilio saloną visos kelionės metu, o jei keleivis nenorės, paslaugos užsakymo metu jis turės išreikšti tokią savo valią. Įrašus siūloma saugomi 14 dienų.

Pakeitimų iniciatorius Linas Jonauskas BNS sakė, kad už kameros įrengimą automobilyje būtų atsakinga įmonė, suteikianti prieigą prie programėlės. 

„Čia ir yra reikalavimas pavėžėjų įmonėms, jeigu nebus tokio vaizdo registratoriaus, bus įmonės atsakomybė“,  – sakė jis.

L. Jonauskas taip pat pabrėžė, kad keleivis turėtų pareikšti pageidavimą dėl kameros užsakydamas paslaugą, o vairuotojas pats jos išjungti negalėtų.

Anot jo, dėl tokio reikalavimo kelionės neturėtų brangti – jeigu keli centai už nuvažiuotą kilometrą ir prisidėtų, saugumas yra svarbiau.

„Jie daug nekainuoja ir paslaugos nepabrangs, bet daug kartų bus saugesnės, nes jau viešumoje buvo skelbti atvejai dėl seksualinio priekabiavimo, nesutarimų dėl religinių įsitikinimų. Policija yra nustačiusi, kad vienomis teisėmis, veiklos licencija dalinasi keli asmenys, atvažiavę iš kitų šalių. Todėl tvarkos reikia daugiau“, – sakė parlamentaras.

Kurjerių ir vairuotojų asociacijos vadovas Dalius Rudokas BNS sakė, kad tokie pasiūlymai „niekaip neveiks“. 

„Jeigu pavėžėjas sugalvos daryti nusikaltimą ar neleistiną veiklą, arba ištrins įrašą, ar neišsaugos, arba atjungs registratorių, o sąžiningai dirbančius užkraus papildomais reikalavimais, kurie saugumo niekaip nepagerins“, – BNS sakė D. Rudokas.

„Keleivis ir dabar jeigu mato, kad vairuotojas neadekvačiai elgiasi ar kažką daro... kiekvienas žmogus turi telefoną, gali filmuoti“, – pridūrė asociacijos vadovas.

D. Rudokas mano, kad toks reikalavimas gali pažeisti asmens duomenų apsaugos nuostatas. Jo teigimu, saugoti įrašus 14 dienų bus našta vairuotojui.

„Tai didelis duomenų kiekis, jeigu įrašas normalios kokybės. Būtų koks 20 SD (atminties – BNS) kortelių. Vairuotojas kas kelias valandas turėtų ištraukti vieną kortelę, įdėti kitą“, – svarstė D. Rudokas.

„Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius BNS tvirtino, kad pernai dėl prevencinių priemonių ir griežtesnės politikos tiriant klientų pranešimus tai davė rezultatų: pranešimų apie kelionių saugumą per metus sumažėjo 12 proc., o šiuo metu tai sudaro vos 0,017 proc. visų platformos kelionių.

„Dažniausiai gyventojai praneša apie kelių eismo taisyklių pažeidimus, nesaugų vairavimą, rečiau – apie netinkamą ar pavojingą vairuotojo elgesį“, – teigė A. Pacevičius. 

Pasak jo, pagrindinis ir efektyviausias paslaugos kokybės instrumentas – vairuotojų reitingas ir vartotojų pranešimai programėlėje po kelionės.

„Į kritinius atvejus reaguojame greitai, todėl toks vairuotojas šalinamas greičiau nei nukristų jo reitingas, o jeigu reitingas mažėja palaipsniui – atkreipiame vairuotojo dėmesį į nusiskundimus, esant pasikartojančiai problemai laikinai blokuojame prieigą prie platformos“, – BNS nurodė „Bolt“ vadovas.