Valanda pirmyn ar atgal vairuotojams – ne smulkmena

Lemia avaringumą

Išnagrinėjusi dviejų pastarųjų metų eismo įvykių statistiką draudimo bendrovė BTA pastebėjo, kad persukus laiką stipriai padaugėja eismo įvykių.

"Ir pernai, ir 2018-aisiais eismo įvykių skaičius kelias dienas po laikrodžio rodyklių pasukimo valanda atgal buvo maždaug 50 proc. didesnis nei kelios dienos iki perėjimo prie žiemos laiko. Nors laikas sukamas sekmadienio naktį, kad žmonės spėtų persiorientuoti ir adaptuotis, akivaizdu, kad tam tikras poveikis avaringumui vis dėlto išlieka ilgiau", – sakė BTA ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Draudimo eksperto teigimu, prie išaugusio avaringumo šiuo laikotarpiu prisideda ir tai, kad persukus laiką vairuotojai ir į darbą, ir iš jo dažniausiai jau važiuoja sutemus. Be to, eismo sąlygas blogina ir vis žiemiškesni orai, prasidedančios šalnos, plikledis ir krituliai.

Prie išaugusio avaringumo šiuo laikotarpiu prisideda ir tai, kad persukus laiką vairuotojai ir į darbą, ir iš jo dažniausiai jau važiuoja sutemus.

Nespėja prisitaikyti

Kasmet persukus laikrodžio rodykles eismo įvykių skaičius šokteli, tačiau šiemet galimi pokyčiai. Dėl susiklosčiusios koronaviruso situacijos ir darbo iš namų eismo įvykių skaičius įvedus žiemos laiką gali išlikti panašus ar išaugti ne taip stipriai.

"JAV atliktas tyrimas parodė, kad perėjimas prie žiemos laiko kelia didesnę riziką pėsčiųjų saugumui keliuose – intensyvaus eismo metu vakarais pėstieji po laiko persukimo tris kartus dažniau pakliūva į nelaimingus atsitikimus nei prieš laiko pasikeitimą. Tyrimą atlikę mokslininkai svarsto, kad taip nutinka, nes nei pėstieji, nei vairuotojai nespėja greitai prisitaikyti prie laiko pokyčių", – pateikė pavyzdį A.Žiukelis.

Laiką dukart per metus sukiojame jau senokai ir turėtume būti prie to pripratę, tačiau į tai didžioji dalis žmonių reaguoja neigiamai.

Europos Komisija (EK) 2018-aisiais atliko tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau kaip 4,6 mln. respondentų, ir net 84 proc. pasisakė prieš laiko sukiojimą.

2021 m. – paskutinįkart

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad išmaniuosiuose įrenginiuose laikas persukamas savaime, tačiau automobiliuose tik kartais pasitaiko tokios protingos sistemos.

Tad vairuotojai turėtų nepamiršti to padaryti rankiniu būdu ir išvengti netikėto streso kuriuo nors momentu pamačius neva visa valanda vėluojantį laikrodį.

Ekspertas taip pat pataria vairuotojams būti itin atidiems kelyje ir labiau stebėti ne tik save, bet ir kitus eismo dalyvius.

Pernai Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui, kad ES šalys narės nuo 2021-ųjų laiko nebesukiotų, o pasirinktų joms priimtinesnį – vasaros arba žiemos laiką ir juo gyventų nuolat.

Paskutinį kartą laikrodžiai ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, būtų persukti 2021 m. paskutinį kovo sekmadienį, o pageidaujančios pasilikti žiemos laiką tą padarytų 2021-ųjų paskutinį spalio sekmadienį.