Vairuotojų tipai: kuriam priklausote jūs?

Atliko tyrimą

KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto tyrimo metu paaiškėjo skirtingos vairuotojų grupės pagal vertybes, nuostatas, požiūrį į vairavimą ir greičio viršijimą.

Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje galima išskirti šešis skirtingus vartotojų segmentus: auklėtojai (20 proc.); pasitikintieji (17 proc.); besirūpinantieji įvaizdžiu (17 proc.); atsargieji (16 proc); teisingieji (16 proc.) ir drąsieji (14 proc.).

Kaip teigia KOG instituto vadovė dr. Eleonora Šeimienė, kiekvienas iš vairuotojų segmentų išsiskiria tik jam būdingu elgesiu kelyje. Įdomu, kad net penktadalį Lietuvos vairuotojų sudaro vadinamieji auklėtojai. Šio segmento atstovai mano, kad reikia imtis patiems keliuose auklėti nesilaikančius KET arba vairuojančius taip, kaip jiems atrodo nepriimtina. Nors yra griežti kitiems, segmento atstovai turi sau leidžiamų pažeidimų sąrašą: dažniau nei kiti vairuoja pavargę, vairuodami kalbasi telefonu, nesilaiko saugaus atstumo, signalizuoja šviesomis, nerodo posūkio.

Juntamas skirtumas

Kita vairuotojų grupė – pasitikintieji – mano, kad daro mažiau už kitus KET pažeidimų ir vairuoja geriau. Tačiau arba jie apgaudinėja save, arba yra sąžiningiausi iš visų vairuotojų. Jie labai pasitiki savo vairavimo įgūdžiais, mano, kad padėtį kelyje kontroliuoja puikiai.

Besirūpinantieji įvaizdžiu vairuotojai yra tie, kuriems svarbu, ką apie jų vairavimą mano kiti. Jie rūpinasi savo mašinomis, domisi naujienomis apie automobilius. Šie vairuotojai nepateisina greičio viršijimo jokiomis aplinkybėmis. Jie daro mažiau pažeidimų nei kiti vairuotojai.

Priklausantys ketvirtajai grupei gali būti įvardyti kaip atsargūs vairuotojai: šie vairuotojai stengiasi KET laikytis kuo atidžiau ir sąžiningiau. Pažeidimų stengiasi nedaryti. Kas mažiau įprasta kitiems vairuotojams, šios grupės atstovams patinka vairuoti lėtai. Kelyje šio segmento atstovai gana tolerantiški, tačiau jiems labiau nei kitiems nesaugūs atrodo motociklininkai.

Teisinguosius galima pavadinti principingiausia vairuotojų grupe. Šio segmento atstovai mano, kad už kiekvieną pažeidimą turėtų būti baudžiama. Nors yra labai griežti KET pažeidimams, patys segmento atstovai taip pat, kaip ir kiti, viršija leistiną greitį iki 10 km/val, viršija greitį lenkdami, vairuodami valgo.

Paskutinei grupei priskiriami drąsūs vairuotojai  – tie, kurie mano, kad KET yra ne jiems. Jie turi užtektinai vairavimo patirties ir yra įsitikinę, kad gali patys spręsti, kaip vairuoti yra saugu. Jie KET laikosi tik tiek, kiek būtina, kad neįkliūtų, pateisina daugumą taisyklių pažeidimų, ypač greičio viršijimą.

Tolerancija greičiui

Greičio viršijimas iki 10 km/val toleruojamas daugumos vairuotojų. E.Šeimienė teigia, kad analizuojant tyrimo dalyvių atsakymus, atsiskleidė, jog labiausiai netoleruojami pažeidimai yra vairavimas išgėrus, važiavimas per raudoną šviesoforo signalą, greičio viršijimas daugiau nei 30 km/val, pėsčiųjų nepraleidimas bei naudojimasis mobiliuoju (be laisvų rankų įrangos) telefonu.

Viena iš esminių Lietuvos vairavimo kultūros problemų – susiklosčiusios KET prieštaraujančios normos, kad tam tikrus veiksmus atlikti galima, o gal net būtina.

Tuo metu greičio viršijimas iki 10 km/val yra laikomas įprastu veiksmu. Taip pat nesmerkiami vairuotojai, kurie prie vairo užkandžiauja, malšina troškulį, lenkdami viršija greitį, signalizuoja, mirksi. Vairuotojai turi ir daugybę pasiteisinimų, kodėl galima viršyti greitį. Tik ketvirtadalis (24 proc.) vairuotojų mano, kad nėra aplinkybių, pateisinančių greičio viršijimą. Pusei vairuotojų natūralu, kad greitį galima viršyti lenkimo metu, 38 proc. pateisina greitesnį judėjimą kartu su srautu.

Tačiau yra ir gerų žinių: faktiškai nėra manančiųjų, kad galingas automobilis arba tolumoje matomas žalias šviesoforo signalas suteikia teisę vairuotojui viršyti leistiną greitį.

Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas dr. Antanas Kairys teigia, kad tyrimas atskleidė vieną iš esminių Lietuvos vairavimo kultūros problemų – susiklosčiusios KET prieštaraujančios normos, kad tam tikrus veiksmus atlikti galima, o gal net būtina. Tai lyg neformalios taisyklės, kurių tarsi niekas vairavimo mokykloje nemokė, bet jos perduodamos iš lūpų į lūpas, arba plinta tiesiog per patirtį kelyje. Tarp tokių normų tvirtai įsitvirtino greičio viršijimas, važiavimas per geltoną šviesoforo signalą ir pan. Tai yra patyręs turbūt kiekvienas, kuris piko metu judrioje gatvėje bandė laikytis leidžiamo greičio – nepasitenkinimas, išreikštas mirksint šviesomis ar pypsint – garantuotas.

Kai susiklosto tokia situacija, anot A.Kairio, vienintelis būdas – tokiems pažeidimams būtina mažinti toleranciją. Visa tai galima pasiekti tiek griežtinant bausmes, tiek reaguojant net į nedidelį greičio viršijimą, tiek ir skatinant neigiamą visuomenės požiūrį į tokį elgesį.