Tradiciniai veidrodžiai ar vaizdo kameros?

Nuo skepsio prie naudos

Vietoj tradicinių veidrodėlių kai kurių lengvųjų automobilių pirkėjai jau gali rinktis skaitmenines atbulinio vaizdo sistemas.

„Audi“, „Honda“ ar „Hyundai“ gamintojų tam tikrus modelius besirenkantys vairuotojai gali užsisakyti šią technologiją kaip papildomą įrangą.

Tačiau ekspertai tai vertina kol kas nevienareikšmiškai – skeptiškesni balsai ją vadina labiau galimybių demonstravimu nei tikrąja nauda.

Tačiau visai kitokį vaidmenį ši įranga vaidina sunkiojo komercinio transporto naudotojų kasdienybėje. Valdant didelių gabaritų techniką, net ir plačiausiais kampais sumontuoti tradiciniai veidrodžiai palieka santykinai daug vairuotojui nematomo ploto – ne veltui neretai kiti eismo dalyviai apie tai perspėjami įspėjamaisiais užrašais. Ši aplinkybė taip pat reikalauja nuolatinio įtempto sunkiosios transporto priemonės vairuotojo dėmesio net mažiausioms detalėms eismo sraute.

Sunkvežimių gamintojas „Volvo Trucks“, pristatęs skaitmeninių šoninių veidrodžių sistemą naujajame „FH Aero“ modelyje, pabrėžė, kad ji ne tik padidina saugumą, bet ir pagerina vežėjams itin svarbų aerodinamikos rodiklį.

Vietoj milžiniškas ausis primenančių tradicinių veidrodžių sumontuotos nedidelės vaizdo kameros leidžia sumažinti sunkvežimio pasipriešinimą oro srautui, o kartu ir degalų sąnaudas.

Šią technologiją jau išbandžiusio žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiojo redaktoriaus Vitoldo Miliaus teigimu, ji turi ne vieną pranašumą, tačiau viskas priklauso nuo sistemos pritaikymo ir veiksmingumo.

„Tarp jau naudojamų įvairiose transporto priemonėse turime ir gerų, ir prastesnių pavyzdžių. Tačiau tokia sistema neabejotinai pagerina vilkikų aerodinamiką, nes tradiciniai veidrodžiai yra labai dideli. Be to, vairuotojui pagerėja matomumas aplink kabiną, nes nebelieka gremėzdiškų veidrodžių korpusų, kurie užstoja dalį vaizdo“, – pastebėjo pašnekovas.

Išplečia galimybes

„Volvo FH Aero“ naudojama skaitmeninė veidrodžių sistema sudaryta iš trijų kamerų: po vieną montuojama vairuotojo ir keleivio pusėje, su papildoma kampine aklosios zonos kamera – dešinėje pusėje. Tokia sistema leidžia matyti įprastą vaizdą gale ir plačiakampį jo fokusą.

Vairuotojas gali regėti vaizdą aplink sunkvežimį net ir naktį užtraukęs užuolaidas poilsiui.

Esant atšiaurioms oro sąlygoms, kamerų objektyvai automatiškai pašildomi, nuo jų pašalinama drėgmė ar ledas. Be to, automatinio pasukimo funkcija suteikia galimybę posūkiuose tiksliai stebėti puspriekabę.

Palyginti su tradiciniais veidrodžiais, vaizdo kamerų sistemos turi ir daugiau pranašumų. Jos gali perduoti vairuotojui skaidresnį vaizdą tiek lyjant, tiek spiginant saulei. Infraraudonųjų spindulių technologija taip pat leidžia naudoti naktinio matymo funkciją – tai itin pravartu manevruojant tamsiuoju metu. Sustojęs nakčiai vairuotojas gali regėti vaizdą aplink sunkvežimį net ir užtraukęs užuolaidas poilsiui.

Vertindama šios technologijos perspektyvas, Tarptautinė automobilių gamintojų organizacija atkreipė dėmesį, kad moderniose transporto priemonėse vaizdo kamerų ir radarų deriniai jau naudojami eismo juostų ženklinimui, kelio ženklams, šviesoforams ir kitiems eismo dalyviams atpažinti ir taip išvengti eismo įvykių.

V. Miliaus teigimu, šis saugumo aspektas neabejotinai yra vienas svarbiausių technologijos pranašumų.

Reguliuojamas diapazonas

Anot V. Miliaus, neabejotinas skaitmeninių veidrodėlių pranašumas – jų reguliavimo galimybės. Tradiciniai veidrodėliai gali rodyti vaizdą ribota apimtimi, o skaitmeninių technologijų parinktys apima gerokai platesnį ir praktiškesnį diapazoną.

„Volvo FH Aero“ vairuotojui vaizdas rodomas priekiniuose statramsčiuose įrengtuose monitoriuose – lyg tradicinėse veidrodžių vietose, tik geriau matomuose taškuose kabinos viduje.

„Norėdamas tiksliai manevruoti, vairuotojas gali, sakykime, priartinti vaizdą, pasirinkti platesnį matymo kampą. Tad tiesioginę naudą pajus vairuotojai, o netiesioginę – visi kiti eismo dalyviai“, – apibendrino V. Milius.