2010-aisiais Stokholmas bus paskelbtas Europos žaliąja sostine. Viena tokios iniciatyvos priežasčių – Švedijos sostinės gatvėmis važinėjantys automobiliai. 1 tūkst. miestelėnų čia tenka 6 hibridiniai ratuočiai.

Racionalumo pamokos

"Prius", kurio pavadinimas kildinamas iš lotynų kalbos ir reiškia "eiti priekyje", vos pasirodęs 1997-aisiais buvo ir yra savotiškas atskaitos taškas visiems automobilių gamintojams, mėginantiems sukurti savus, serijinei gamybai parengtus ratuotus hibridus. Patiems "Toyotos" inžinieriams taip pat. Pristatydami jau trečios kartos "Toyotą Prius" (kiti didieji gamintojai analogiškas premjeras tik planuoja), japonai žėrė šio modelio techninius duomenis iliustruojančius skaičius ir, atrodo, patys stebėjosi. Antai oro pasipriešinimo koeficientas sumažintas iki rekordiško dydžio – 0,25. Siekiant sukurti lengvesnę ir kompaktiškesnę sistemą ir sykiu padidinti galią, sumažinti degalų sąnaudas ir pagerinti sistemos veiklą šaltu oru, buvo atnaujinta 90 proc. hibridinės pavaros sudedamųjų dalių. Nuo lig šiol gaminto automobilio "Prius II" naujokas skiriasi 22 proc. didesne galia ir 14 proc. mažesnėmis degalų sąnaudomis (oficialus sąnaudų vidurkis – 3,9 l šimtui kilometrų), nors po "Toyotos Prius III" gaubtu montuojamas ne 76 AG 1,5 l darbinio tūrio, o 98 AG 1,8 l benzininis variklis.

Palyginti su pirmuoju hibridiniu "Toyotos" ratuočiu, automobilio "Prius III" pažanga dar įspūdingesnė: naujos kartos "Hybrid Synergy Drive" sistema yra net 35 proc. galingesnė, bet vidutiniškai degina 23 proc. mažiau benzino, o CO2 kiekis – tik 89 g kilometrui, arba 25 proc. mažesnis.

Automobilių rinkų analitikai neabejoja, kad naujasis japonų hibridinis jėgos agregatas pratęs pirmtakų triumfo žygį geriausio Metų variklio rinkimuose ("Toyota" šiuose rinkimuose šventė pergales pastaruosius penkerius metus nuo 2004-ųjų).

Galimybė rinktis

Tačiau trečios kartos "Prius" nusipelno pagarbos ne vien dėl technikos gurmanų kalbų ar dėl žaliesiems, kurie pamišę dėl aplinkosaugos, svarbių degalų sąnaudų ar CO2 rodiklių. Šiais duomenimis naujasis "Prius" lenkia beveik visus mažos ir kompaktinės klasės automobilius, tačiau važiavimo ir dinaminėmis ypatybėmis gali būti lyginamas su bet kuriuo D klasės ratuočiu, kuriame įmontuotas 2 l darbinio tūrio benzininis variklis. Nuo 0 iki 100 km/val. ši mašina įsibėgėja per 10,4 sekundės.

Hibridas ypač atkunta, kai vairuotojas pasirenka "Power" važiavimo režimą, kuris keičia droselinės sklendės valdymą padidindamas galią ir pagerindamas įsibėgėjimo rodiklius.

Kai nereikia niekur skubėti ir nesinori su niekuo lenktyniauti, galima įsijungti EV režimą. Tada "Prius" judės naudodamas vien elektros energiją. Tiesa, jos ištekliai nedideli – "vaiduokliškai", nekeliant jokio triukšmo ir neišmetant nė gramo teršalų, galima nuslinkti maždaug 2–2,5 km (šis atstumas priklauso nuo to, kokiu reljefu važiuojama). Vėliau automatiškai įsijungia pagrindinis "Eco" režimas, kai vidaus degimo variklis suka ratus ir krauna akumuliatorių. Benzininis motoras taip pat ateina į talką, kai automobilis viršija 50 km/val. greitį.

Beje, Stokholme pristatant trečios kartos automobilį "Prius", "Toyotos" žmonės surengė tarptautines taupaus važiavimo varžybas: reikėjo 20 km trasą bendro naudojimo keliais įveikti sudeginant kuo mažiau degalų. Šias lenktynes laimėjusių kolegų Lino Butkaus ir Mindaugo Griniaus automobilio kompiuteris finiše rodė, kad važiuodami 100 km kelią jie būtų sugebėję įveikti ratuočiui sudeginus 2,9 l benzino. Toks rezultatas maloniai nustebino net japonus.

Kokybės šuolis

Tiesa, važiuojant "nelenktyniniu" režimu, vidutinės "Toyotos Prius" degalų sąnaudos svyravo apie 4,5 l šimtui kilometrų, tačiau džiugino kiti dalykai. Antros kartos automobilio "Prius" kaina atrodė neadekvačiai didelė, atsižvelgiant į mašinos interjero kokybę, o naujasis modelis šiuo požiūriu beveik nepriekaištingas. Juo labiau kad čia yra keletas revoliucingų naujovių. Pavyzdžiui, pirmąkart pasaulyje panaudotas lietas, iš augalų išgaunamas ekologiškas plastikas, turintis sumažinti per visą mašinos gyvavimo laiką išskiriamo CO2 kiekį.

Kitas unikalus dalykas – saulės energijos vėdinimo sistema (pirma pasaulyje), neleidžianti pakilti temperatūrai salone automobiliui stovint. Sujungtos su papildomai montuojamu slankiojančiu stikliniu stogu, saulės energijos baterijos maitina ventiliatorių neįjungus variklio. Tai leidžia išlaikyti mašinos salone norimą temperatūrą ir sutrupinti vėdinimo laiką.

Vairuotojo darbo vieta gerokai patogesnė ir jaukesnė, stiliumi primena neseniai debiutavusio giminaičio "Lexus RX350". Dabartiniame automobilyje "Prius" yra dviejų zonų prietaisų skydelis, kuriame energijos monitorių, hibridinės sistemos indikatorių, kas vieną ir penkias minutes rodomų degalų ir energijos sąnaudų bei kitų automobilio sistemų informacijos paketą vairuotojas pasirenka pagal savo poreikius ar įpročius. Svarbiausia, kad tai perprasti užtrunka tik keletą minučių – vėliau meniu ir ant priekinio stiklo norimus matyti rodmenis kaitalioti itin paprasta naudojantis ant vairaračio esančiu valdymo pulteliu.

Tilto formos centriniame prietaisų skydelyje, kiek primenančioje "Volvo" interjerą, prie pat vairuotojo rankos įmontuota pavarų perjungimo svirtelė, taip pat išdėstyti oro kondicionieriaus, garso sistemos ir palydovinės navigacijos sistemos valdikliai, kuriuos vairuotojas gali lengvai pasiekti. Čia yra ir papildomas erdvus daiktų skyrius apačioje.

Naujos konstrukcijos priekinės sėdynės pastebimai patogesnės, yra daugiau galimybių reguliuoti (sėdynių pagrindo slankiojimo atstumas padidėjo 20 mm – iki 260 mm; galima aukščio korekcija padidėjo 15 mm – iki 60 mm). Dėl plonesnių sėdynių atlošų atsirado daugiau vietos gale sėdintiems keleiviams.

Naujojo automobilio "Prius" salone įrengta daug dėtuvių: viršutinė ir apatinė 3 l bei 6 l talpos daiktadėžės, dėklas po prietaisų skydo "tiltu" ir 3,7 l dėtuvė centriniame porankyje su 12 V elektros lizdu ir jungtimi garso prietaisams prijungti. Be to, pritaikius kompaktiškesnį akumuliatorių, bagažo skyrius padidėjo 30 l.

(Ne)verta pirkti?

Kaip rodo pasauliniai prekybos rezultatai, "Toyota Prius" yra ne tik pažangiausias technologijų bei aplinkosaugos požiūriu masinės gamybos automobilis pasaulyje, bet ir populiariausia tokio tipo transporto priemonė. Jo tiražas iki šių metų viršijo 1,2 mln. vienetų, o Europoje – beveik 130 tūkst. vienetų. Baltijos šalyse nuo 2003-iųjų buvo parduoti 254 automobiliai "Prius", o Lietuvoje – 68.

Kuklu? Taip, tačiau kitko sunkoka tikėtis, nes mūsiškiai valdžios vyrai, kalbomis pritariantys šalies automobilių parko modernizavimui, nė piršto nepajudino, kad senas, aplinką teršiančias ir dažnai nesaugias mašinas pakeistų modeliai, panašūs "Toyotą Prius".

Visi tokios klasės automobiliai kol kas palyginti brangūs (Lietuvoje "Prius III" kainuos apie 89 900 litų), todėl prekybą išjudinti galėtų nebent mokesčių lengvatos. Antai Olandijoje kompensacijos perkantiems hibridinius modelius siekia iki 22 tūkst. litų. "Toyotos" atstovų teigimu, Didžiojoje Britanijoje per pirmus trejus hibrido eksploatavimo metus sutaupoma iki 24 tūkst. litų. O Baltijos šalyse vieninteliai estai numatė lengvatų pažangiai mąstantiems automobilininkams – Talino ir Tartu centre tokias mašinas galima nemokamai statyti mokamose aikštelėse.

"Akivaizdu, kad "Toyotos Prius" sėkmės kelias grįstas pagarbiu požiūriu į mus supančią aplinką. Lietuvos ir, tarkim, Švedijos "Toyotos Prius" pardavimo istorija taip smarkiai skiriasi visų pirma dėl mentaliteto skirtumo: švedui jo šalies sniegas, ledas, vanduo yra didžiulė vertybė, mums gi ekologija – dažnai tik madingas žodis. Švedai ne tik kalba apie šiltnamio efekto žalą, bet ir elgiasi "žaliai": pirmus penkerius metus neapmokestina aplinką tausojančių automobilių. Švedijoje turėti "Toyotą Prius" tiesiog apsimoka. Mes niekuo panašaus kol kas pasigirti negalime", – pripažino "Toyotos" atstovybės bendrovės "Tokvila" Rinkodaros skyriaus vadovė Violeta Jadzevičienė.