Išeitis – naujas požiūris

Skeptikai nuogąstauja, kad, drastiškai išaugus elektromobilių skaičiui, elektros tinklai apkrovų neatlaikys.

Ekspertai sako, kad taip nutikti išties gali, tačiau yra vienas „bet“.

Anot Simono Stankaus, išmaniuosius elektromobilių įkrovos sprendimus kuriančios bendrovės „Inbalance grid“ vadovo, pirmiausia reikia pakeisti vartojimo įpročius ir atsisakyti įsisenėjusio požiūrio, nebediegti vakarykščių technologijų.

Simonas Stankus / Archyvo nuotr. 

„Lietuva turi pačias palankiausias sąlygas sparčiai ir ekonomiškai elektrifikuotis. Turime gerai išvystytą elektros tinklą, telieka klausimas, ar sugebėsime jį tinkamai panaudoti. Daugelis vis dar mano, kad elektromobilių įkrovimas yra tarsi varomų degalais automobilių – atvažiavęs į įkrovos vietą įsikraunu ir išvažiuoju. Elektromobilių infrastruktūra turi būti kuriama ten, kur didžiąją laiko dalį stovi mūsų transportas: prie parduotuvių, biurų ir namų“, – aiškino specialistas.

Pasak jo, esamas elektros tinklas įkrovos stoteles leidžia statyti praktiškai bet kur, tačiau, norint šią idėją įgyvendinti, reikia išmaniųjų sprendimų, kurie leistų išvengti gatvių perkasimų tiesiant laidus ir leistų sukurti infrastruktūrą, atitiksiančią ne tik šiandienos, bet ir rytojaus poreikius.

„Dabar labiausiai trūksta atviro požiūrio ir toliaregiško matymo, nes šiandieniai sprendimai lems, ar sukursime išmanią, ekonomišką ir patogią infrastruktūrą, ar tokią, kurią po kelerių metų reikės brangiai perdaryti“, – tikino S.Stankus.

Problema – ne nuosprendis

Pašnekovas neneigė: laisvos galios trūkumas dažnai yra labai didelė problema, kai norima įrengti elektromobilių įkrovos stoteles.

„Tačiau šią problemą galima nesudėtingai apeiti, nerausiant miestų, netiesiant laidų iki transformatorinių ir nemokant didelių galios rezervacijos mokesčių“, – dėstė „Inbalance grid“ vadovas.

S.Stankaus žodžiais, daugelis pastatų, kuriuose vyksta komercinė veikla, panaudoja vos 30–40 proc. jiems skirtos elektros energijos. Tad jau turimą laisvos galios resursą galima panaudoti elektromobiliams įkrauti, naudojant galios balansavimo technologiją.

Turime gerai išvystytą elektros tinklą, telieka klausimas, ar sugebėsime jį tinkamai panaudoti.

„Vadinasi, stotelė bendrauja su pastatu ir naudoja jo laisvą galią. Jei pastatui galios prireikia daugiau, stotelė galią atiduoda atgal, – principą aiškino pašnekovas. – Tai yra antro lygio galios balansavimas, kai komunikuoja stotelė su pastatu, kitaip tariant, viskas vyksta vidiniame tinkle. Pirmo lygio balansavimas vyksta tarp stotelių. Tokiu atveju turimas fiksuotas nedidelis laisvos galios kiekis ir juo dinamiškai dalijasi kelios stotelės, tad galima įkrauti daugiau elektromobilių.“

Infrastruktūra yra

S.Stankaus teigimu, elektromobilis yra kur kas panašesnis į išmanųjį telefoną ar kompiuterį, o ne į iškastiniu kuru varomą transporto priemonę.

„Būtent šių elektroninių prietaisų pavyzdžiu ateityje ir įkrausime elektromobilius: ne skubėdami užsipilti, o naudodami laisvus resursus, kai mums kažką veikiant automobilis stovi“, – sakė pašnekovas.

Eksperto teigimu, Lietuvoje jau turime sukurtą puikią elektros tinklo infrastruktūrą, kurią galima panaudoti ir elektromobiliams.

„Tai prekybos centrai, parduotuvės, verslo centrai ir didelės šalia jų esančios automobilių stovėjimo aikštelės, kurios naktį būna visai tuščios. Taigi, ateityje elektromobilius krausime neskubėdami, kai jie ilsisi – kai mes atvykę į darbą, parduotuvę, sporto klubą“, – aiškino S.Stankus.

Anot jo, idealus scenarijus toks: kad ir kur atvažiavus, šalia pastato būtų įkrovimo stotelė, jos nereikėtų ieškoti, gaišti laiko eilėje ar laukti baterijos įkrovimo plyname lauke.

„Turi išlikti galimybė įsikrauti ir greitai. Greito įkrovimo stotelės reikalingos magistralėse, prie išvažų iš miestų. Tačiau spartaus ir vidutinio greičio įkrovos stotelių santykis, kaip jį atsižvelgdama į tinklo ribotumą ir ekonomiją apibrėžia Europos Komisija, turi būti 1:9. Kadangi vidutiniškai automobiliai 23 valandas per parą stovi, tai laiko juos įkrauti pakanka, telieka sukurti tinkamą infrastruktūrą“, – konstatavo specialistas.

Apokalipsės nežada

Baimės, kad, išaugus elektromobilių skaičiui, teks gyventi lyg fantastiniame filme apie niūrią planetos ateitį, kai elektros energija miestų mikrorajonams skirstoma pagal valandas ir dienas, pasak S.Stankaus, nepagrįstos.

„Elektros nepritrūksime tol, kol naudosimės ja išmaniai. Pirmiausia turime įprasti balansuoti galią. Kadangi mūsų pastatai turi daug atliekamos elektros energijos, su jais komunikuodamos stotelės gali panaudoti laisvus resursus elektromobiliams įkrauti. Galiausiai, jei galios pritrūksime iš pastatų, galėsime balansuoti galią ir su tinklo operatoriumi ar net valstybinio tinklo apimtimi“, – tikino pašnekovas.

Vieną eksperimentą „Inbalance grid“ jau atliko drauge su ESO Vilniuje, Pilaitės mikrorajone.

„Transformatorinėje sumontavome įrangą, kuri realiu laiku stebėjo jos apkrovos parametrus. Naudojant dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi algoritmus, apdorojami duomenys ir kuriami įkrovimo elgsenos modeliai. Remiantis prognozėmis, įkrovimo galia valdoma realiu laiku: jeigu transformatorinės apkrova didelė ir artėja prie jos limito, laikinai sumažinama įkrovimo galia, jeigu suvartojimas mažas – padidinama“, – pasakojo S.Stankus.

Anot jo, tai tik vienas galios balansavimo sprendimas, tačiau pritaikomas plačiai jis reikšmingai sumažintų investicijų, reikalingų tinklo plėtrai ir rekonstrukcijai, sumą.