Pirmas iš Dakare startavusių lietuvių dėl traumos iš kovos buvo priverstas pasitraukti Šarūnas Paliokas. Anksčiau nei kiti mūsiškiai grįžęs namo, sportininkas pasidalijo įspūdžiais su "Ratų" skaitytojais.

– Kas sutrukdė įgyvendinti svajonę finišuoti sunkiausiose pasaulyje lenktynėse?

– Patirties stoka. Pirmi etapai nebuvo antgamtiškai sunkūs, jei nekreipsime dėmesio į gana didelį vidutinį greitį ir milžiniškus dulkių debesis. Tačiau pačioje trečio greičio ruožo pabaigoje per anksti patikėjau, kad tos bėdos išspręstos dienos, akimirkai atsipalaidavau...

– Ar tai klaida ruošiant "namų darbus"?

– Greičiausiai ne. Paprastai sunkiausia tokio tipo lenktynėse yra smėlio kopos. Tam su Baliu daugiausia ruošėmės, ir pernai startavę poroje varžybų Maroko dykumose, puikiai su viskuo susitvarkėme. Deja, Argentinos dykumų net neprivažiavome. Kita vertus, finišą pasiekęs Mindaugas Slapšys pripažino, kad mūsų supratimas, kam reikia ruoštis, nebuvo teisingas. Mindaugas itin daug dirbo su fizinio pasirengimo treneriu, tačiau jau po antros varžybų dienos pasirodė, kad didžiausias krūvis tenka ne toms raumenų grupėms, kurios buvo pratintos prie maratono krūvio. Sunkiausia išlaikyti motociklo vairą...

– Kas nutiko rankai?

– Slystelėjau dideliu greičiu važiuodamas žvyrkelio posūkyje. Varžybų medikų komanda konstatavo, kad ranka lūžusi, nors vėliau paaiškėjo, jog krisdamas išsinarinau keturis kaulus. T. y. jei jie būtų turėję galimybę atidžiau mane apžiūrėti ir sustatyti kaulus į jiems priklausančias vietas, galbūt būčiau galėjęs važiuoti toliau. Deja, dėl tos netikslios diagnozės grįžus į Lietuvą ranką teko operuoti.

Beje, Balys ranką susilaužė tą pačią dieną, ir paskui gerdamas vaistus nuo skausmo sugebėjo įveikti dar keturis etapus.

– Esi ragavęs ir afrikietiško Dakaro ralio. Ar spėjai pajusti skirtumą nuo amerikietiškų lenktynių?

– Didžiausias skirtumas – žmonės. Argentinoje beveik visi greičio ruožai aplipę nesuskaičiuojama daugybe žiūrovų. Visi jie nusiteikę neįtikimai geranoriškai ir akimirksniu puldavo padėti, jei tik kam nors pagalbos prireikdavo.

– Ar jau galvoji apie kitų metų Dakaro ralį?

– Taip, tačiau kol kas tikrai nežinau, ar pavyks jam pasiruošti, rasti rėmėjų ir t. t. Bet kokiu atveju kada nors tikrai pasieksiu Dakaro ralio finišą.