Sostinėje esančiame Lietuvos energetikos muziejuje praėjusį savaitgalį buvo pagerintas absoliutus lankomumo rekordas. Pakvietę į renginį "Dakaro ralis 09 iš arti: dalyviai, technika, trasos" muziejininkai sulaukė tokio norinčių apžiūrėti dykumų lenktynėms parengtus visureigius ir motociklus bei paspausti ranką sportininkams susirinko tiek, kad ekspozicijų salėje nebuvo kur obuoliui nukristi.

Argentinos dulkės

Lietuvos energetikos muziejuje dvi savaites bus eksponuojami 4 visureigiai, kuriais pastaraisiais metais buvo mėginama įveikti beprotiškai sudėtingas trasas Afrikos, Jungtinių Arabų Emyratų, Argentinos ir Čilės dykumose.

Čia yra ir "Neptūno" komandos automobilis "Desert Warrior", pagamintas Anglijoje panaudojus visureigių "Land Rover Defender" ir "Discovery" rėmo konstrukciją, važiuoklę bei pavarų dėžę. Ši mašina aprūpinta s 3 l darbinio tūrio BMW turbodyzeliniu varikliu, pasiekiančiu 220 AG pajėgumą ir 450 Nm maksimalų sukimo momentą. Automobilį paruošė bendrovė "Rally Raid UK".

"Neptūno" automobilis atrodo beveik kaip naujas, o alytiškio Arūno Lekavičiaus "Mitsubishi Pajero" visureigis, tapęs sportininkų galvos skausmu jau pirmuose greičio ruožuose, iš tiesų labiau primena muziejinę relikviją.

Daugiausia smalsuolių dėmesio sulaukia Lietuvos energetikos muziejuje apgyvendinti latvių "Oscar" visureigiai, kuriais Aurelijus Petraitis su šturmanais Šarūnu Palioku ir Antanu Juknevičiumi 2007-aisiais startavo Afrikoje, o šiais metais – Lotynų Amerikoje.

Senesnysis visureigis "Oscar" aprūpintas BMW inžinierių sukurtu 4,4 l darbinio tūrio benzininiu jėgos agregatu. Važiuojant sportiniu režimu jis naudoja iki 70 l degalų 100 km, todėl degalų bakas – net 400 l talpos. Vamzdinį rėmą turinčiame automobilyje sumontuoti reduktoriai iš "Mitsubishi Pajero", aštuoni geriausiais pasaulyje vadinami "Doner" amortizatoriai, sekvencinė pavarų dėžė ir t. t. Šis automobilis du kartus sėkmingai finišavo Afrikoje rengtose Dakaro ištvermės lenktynėse.

Naujesnis "Oscar" apginkluotas dyzeliniu "Chevrolet" varikliu ir keletu elektronikos naujovių. Apibūdindamas šį ratuotį, kurio viduje lig šiol prisijota Argentinos smėlio, A.Petraitis teigė, kad nors vairuojant "Oskarą" negalima lygiuotis į ralio lyderius, bet visureigis tikrai modernus ir leidžia siekti gana aukštų rezultatų.

Akivaizdu, kad A.Petraitis subrendo vairuoti tokią techniką – šiais metais jubiliejinėse (maratonas buvo surengtas 30-ą kartą) Dakaro lenktynėse jis finišo liniją kirto 25-as. Visą 9500 km pirmą kartą Pietų Amerikoje – Argentinoje ir Čilėje – vykusių ištvermės lenktynių trasą ir daugiau nei 5000 km greičio ruožų įveikti pavyko tik 88 iš beveik 200 varžybas pradėjusių visureigių. Toks lietuvių rezultatas atrodo kaip nedidelis stebuklas – nieko panašaus lig šiol nebuvo pavykę pasiekti nė vienam mūsų šalies sportininkui.

Dakaro atradimai

Istoriniu vadinamas ir šiųmetėse lenktynėse dalyvavusių motociklininkų pasirodymas. KTM motociklu važiuojantis panevėžietis Mindaugas Slapšys buvo 99-as iš 113 finišą pasiekusių varžovų. Tačiau turint galvoje, kad iš viso prie šiųmečių Dakaro lenktynių starto linijos stovėjo 251 nutrūktgalvis su motociklu, Mindaugo atkaklumas vertas didžiausios pagarbos.

"Mano pasirengimo strategija visiškai pasiteisino – daugiau nei pusę metų trukusios kasdienės fizinės pratybos leido kur kas tvirčiau jaustis psichologiškai. Kita vertus, Argentinoje ir Čilėje teko važiuoti tokiais keliai, kurie pažėrė nemažai staigmenų. Didžiausia jų – nuo nesibaigiančių smūgių į akmenis kilo plaštakos nervų uždegimas, todėl rankas iš tiesų žiauriai maudė, todėl vairuoti ar stengtis palaikyti didesnį tempą, buvo sunku. Kita vertus, ta pati problema kamavo beveik visus motokroso mėgėjus", – prisipažino M.Slapšys.

Klausiamas, ar pasiteisino lūkesčiai, puoselėti prieš startą Argentinoje, Mindaugas patikino, kad visa gauta patirtis yra neįkainojama.

"Žinoma, ekonomikos sunkmečio laikotarpiu, dalyvavimas tokiuose projektuose kelia daugiau klausimų, tačiau negalima visko matuoti pinigais. Apie Dakaro lenktynes svajojau nuo paauglystės ir netgi startuoti motociklų kroso varžybose pradėjau mėgindamas pasirengti savajai dvikovai su dykuma. Galbūt todėl įgyvendinus taip ilgai brandintą sumanymą norisi nuo motociklo pailsėti – keletą artimiausių metų veikiausiai į dykumas nevažiuosiu. Esu sotus ir įspūdžiais, ir plaučiuose tebetūnančiomis smėlio dulkėmis", – šypsojosi M.Slapšys.

Tačiau pasitraukti iš techninių sporto šakų pasaulio Mindaugas neketina – jei aplinkybės klostysis palankiai, jis ketina išbandyti jėgas automobilių ralio lenktynėse.

Užsispyrėliai nežada trauktis

Lietuvos automobilių sporto ir motokroso federacijų vadovai tiek finišą pasiekusiems, tiek dėl traumų ir technikos gedimų iš kovos pasitraukusiems sportininkams įteikė diplomus ir atminimo dovanas. Sostinės savivaldybės sporto skyriaus vadovai – Dakaro dalyvius apdovanojo medaliais.

"Nė kiek neabejoju, kada nors gausiu ir tikrą medalį, kurį Dakaro organizatoriai įteikia finiše visiems įveikusiems trasą. Nežinau, tik kada tai įvyks – po metų ar dvejų", – tikino šįkart trečiame varžybų etape ranką susilaužęs ir iš tolesnės kovos pasitraukti priverstas Š.Paliokas.

Panašiai kalbėjo ir dėl technikos problemų kapituliavęs A.Lekavičius.

"Energijos ir lėšų rengiantis Dakaro maratonui buvo skirta tikrai daug, todėl pačioje lenktynių pradžioje mus užgriuvusios bėdos veikiau yra fatališki sutapimai, o ne patirties stoka. Pamačius trasas norom nenorom kilo įtarimas, kad varžybų organizatoriai specialiai viską komplikuoja ir tiesiog žudo lenktynininkų techniką. Galbūt jie siekia atsijoti dalį sportininkų ir taip sumažinti savo rūpesčių naštą?" – spėliojo ištvermės lenktynių veteranas.

Kad ir kokia būtų tiesa, A.Lekavičius tikino, kad šiųmetė nesėkmė tik dar labiau užgavo sportines ambicijas. Alytiškis tikino mėginsiąs konstruoti ar įsigyti dykumų lenktynėms parengtą bagio tipo automobilį.

"Apie tai rimtai svarsčiau jau po pirmo Dakaro šturmo, ir šiandien kiek gailiuosi, kad vėliau pirmenybę teikiau visureigiams", – prisipažino A.Lekavičius.