Psichologai neigia pagrindinę eismo įvykių priežastį

Tik padarinys

Neretai manoma, kad vairuotojų įgūdžių stoka yra pagrindinė eismo įvykių priežastis. Tačiau tai tik gajus mitas. Daugiau nei 90 proc. avarijų kelyje įvyksta dėl vairuotojų klaidos ir dėl to kalti ne įgūdžiai, o netinkama vairuotojų elgsena.

Kaip pavyzdys: eismo įvykio priežastis yra ne tik alkoholio vartojimas, bet ir sprendimo priėmimas vairuoti išgėrus.

"Dažniausiai mes linkę manyti, kad jei vairuotojas kur nors skubėjo, galbūt buvo susierzinęs ir būtent tai lėmė jo neatidumą kelyje. Kitaip tariant, tai yra jo elgsenos padarinys", – teigia "Regitros" generalinio direktoriaus pavaduotojas S.Šuminas.

Specialus testas

"Regitros" atstovas kviečia atlikti tam tikrą savęs išbandymo testą. Atkreipkite dėmesį į save, kai vairuojate įpykęs. Greičiausiai pastebėsite, kad laikotės gerokai mažesnio atstumo nuo kitų automobilių, ko nedarote įprastai. Dėl to kalta agresija, kuri pasireiškia visur, įskaitant ir vairavimą. Ji paskatina vairuotoją labiau paspausti greičio pedalą, nardyti tarp automobilių ir kt.

Ypač didelį dėmesį turime skirti jaunų vairuotojų psichologiniam parengimui.

"Pyktis, stresas, siekis dominuoti ir kitos panašios emocijos yra nesąmoningos, tačiau turime suprasti, kad vairuotojų mokymas turi apimti ir psichologinius dalykus. Jau mokykloje galima aiškinti apie savęs pažinimą, mokyti, kaip valdyti emocijas. Jaunimui išties tenka spręsti nemažai iššūkių. Pirmiausia jie savo vairavimu nori kam nors padaryti įspūdį, jiems yra gerokai sunkiau atsispirti kitų įtakai, dėl to dažnai priima daug neteisingų sprendimų. Iš esmės vairavimą jaunuoliai neretai suvokia kaip nuotykį, bet juk taip toli gražu nėra. Sėsdamas prie vairo tampi atsakingas. Atsakingas už savo ir kitų saugumą. Todėl ypač didelį dėmesį turime skirti jaunų vairuotojų psichologiniam parengimui", – įsitikinęs S.Šuminas.

Įdomi praktika

Štai Šveicarijoje taikoma labai įdomi praktika tiems, kurie tris kartus neišlaikė vairavimo egzamino. Jie privalo pasikonsultuoti su profesionaliu psichologu, kartu analizuoti klaidų priežastis ir išsiaiškinti, kodėl nepavyko išlaikyti egzamino.

Jauni nepatyrę vairuotojai linkę save pervertinti. Būtent dėl šios priežasties kitose šalyse prieš praktikos egzaminą privaloma užpildyti savęs vertinimo anketą, kurią po egzamino peržiūri egzaminuotojas. Tai veikia kaip tam tikra žmogaus paskatinimo priemonė vertinti savo gebėjimus objektyviai. Svarbu suprasti, ar žmogus teisingai vertina savo gebėjimus ir žino, kokios yra jo stipriosios ir silpnosios savybės.

"Mes esame įsitikinę, kad žmonės yra skirtingi, turi skirtingus gebėjimus ir ne visiems galima taikyti tą patį standartą, todėl reikia sudaryti galimybę rinktis. Būtent dėl šios priežasties dar praėjusiais metais atsisakėme aikštelių ir B kategorijos siekiančius vairuotojus egzaminuojame tik realaus eismo sąlygomis. Svarbu, kad jie išmoktų realiai vertinti savo galimybes ir pagal tai priimtų tinkamus sprendimus bei pasirinktų, kaip jiems patogiau statyti automobilį, o ne darytų taip, kaip mes pasakome", – sako "Regitros" atstovas S.Šuminas.