Po ukrainietiškos audros – pirkėjų štilis

Šlavė beveik viską

Kauno automobilių turguje pastarosiomis savaitėmis tvyro ramybė. Didžiuliai ukrainiečių srautai, kelis mėnesius kasdien sukę ratus po turgaus teritoriją, rinkdamiesi automobilius išvežti į tėvynę, dingo.

Karo niokojamame krašte pavasarį buvo palengvinta automobilių registracija ir pristabdyta prievolė mokėti muitus. Suprasdami, kad lengvatos yra laikinos, ukrainiečiai iškart puolė pirkti naudotus ratuočius kaimyninėse šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Ypač intensyvus buvo birželis, kai automobiliai buvo kone šluojami beveik nesidairant į ridą, nesikabinėjant dėl smulkesnių techninių trūkumų.

„Turguje visų nuotaikos buvo tikrai geros, nes pardavimai stipriai išaugo. Tokio sujudimo jau seniai nebuvome matę“, – apie pastaruosius mėnesius pasakojo Kauno automobilių turgaus direktorius Valentinas Naujanis.

Tiesa, geresniais laikais turguje prekeiviai siūlydavo net 3–5 tūkst. automobilių. Dabar jų pasiūla susitraukė kelis kartus – maždaug iki 1 tūkst.

Vidurkis – 4–5 tūkst. eurų

Preliminariais duomenimis, per tris mėnesius, kai negaliojo muitai, į Ukrainą iš aplinkinių valstybių buvo įvežta per 200 tūkst. automobilių. Toks srautas užkimšo muitines, sulėtino į karo zoną gabenamos labdaros srautus. Dabar pigių automobilių ukrainiečiams teks palūkėti, nes, atšaukus lengvatas, jų įvežimo kaina su mokesčiais išaugs keliais šimtais ar net tūkstančiais eurų, o kai kurių modelių – kone dvigubai.

Pasak V.Naujanio, per pastaruosius mėnesius ukrainiečiai Kaune daugiausia pirko pigesnius automobilius. Buvo ir tokių, kurie už solidesnį modelį negailėjo 10 tūkst. eurų, bet sandorių vidurkis siekė apie 4–5 tūkst. eurų. Į pačius pigiausius pirkėjai nesižvalgė, nes tai jiems nenaudinga ekonomiškai. Mat, perkant vadinamąjį laužą už kelis šimtus eurų, jo gabenimo ir remonto išlaidos perpardavinėtojams kainuotų daugiau nei pats automobilis.

Vietiniam pirkėjui bus lengviau derėtis ir įsigyti norimą automobilį už palankesnę kainą.

„Bet šiaip ukrainiečiai pirko beveik viską. Daugiausia žiūrėjo praktiškumo. Pavyzdžiu galėtų būti „Volkswagen Touran“ – talpus, šeiminis vienatūris už prieinamą kainą. Neužsistovėjo ir kiti nebrangūs prancūziški ar vokiški modeliai“, – vardijo pašnekovas.

Palankus metas pirkti

Graibstė svečiai ir ne itin brangius visureigius, tokius kaip korėjietiškas „Hyundai Santa Fe“ ar panašius. Vidutinis automobilių amžius viršijo dešimt metų, bet pasitaikė ir naujesnių. Ažiotažo būta tokio didelio, kad vietoj parduotų automobilių prekeiviai nespėdavo iš Vakarų Europos atsigabenti naujų.

Valentinas Naujanis. / E. Kniežausko nuotr.

„Rasti gerą naudotą automobilį už priimtiną kainą dabar nelengva ir Vakarų Europoje. Anksčiau vakariečiai automobilius keisdavo kas keleri metai. Tačiau keletą pastarųjų metų automobilių pramonė susiduria su tiekimo grandinės sutrikimais ir sulėtėjusia gamyba. Tad vokiečiai, belgai ar olandai neskuba atsisveikinti su savo senesniais automobiliais. Atitinkamai ir mūsų rinką jie pasiekia vėliau“, – aiškino turgaus vadovas.

Tiek lietuviai, tiek ukrainiečiai jautė ir automobilvežių, automobilius  gabenusių į jų šalį, deficitą. Kai kurie prekeiviai rinkosi riedėti sava eiga. Įdomu, kad tarp tokių tarpininkų, Lietuvoje parinkdavusių automobilius parduoti Ukrainoje, buvo ir nemažai moterų. Jos turguje surasdavo tinkamą modelį ir nugabendavo automobilį iki Ukrainos sienos.

Smarkiai išaugęs pirkimas kiek iškreipė rinką ir išaugino naudotų automobilių kainas. Jos didėjo apie 20 proc. Tačiau nuo liepos pradžios situacija pasikeitė. Dauguma ukrainiečių išvyko iš turgaus, o dalis atgabentų automobilių liko nenupirkti. Tad tikėtina, kad pardavėjai vėl labiau atsigręš į vietinius klientus.

„Gali būti, kad, norėdami greičiau atsiimti investuotus pinigus, prekeiviai bus linkę atsisakyti dalies pelno ir sumažins kainas. Tad vietiniam pirkėjui bus lengviau derėtis ir įsigyti norimą automobilį už palankesnę kainą“, – prognozavo V.Naujanis.