Patarimai, kaip važiuoti akmenimis grįsta danga

Lenktynininkas Vytautas Švedas pataria, kokiu greičiu važiuoti tokiomis dangomis, kad nekenktume automobiliui ir važiuotume saugiai.

Saugaus eismo ir automobilių specialistas Artūras Pakėnas pastebi, kad vairavimo mokyklose akcentuojama, jog grįstų akmenų kelias yra vienas pavojingiausių, tačiau retai kada kalbama, koks yra saugus greitis įveikti šį kelią.

„Apie tai nekalbama, išskiriamas tik žvyrkelis, kuriame greitis yra 70 km per valandą, asfalto danga – 90 km per valandą. Mokiniai, mokydamiesi vairavimo mokyklose, sužino, kad grįstų akmenų kelias yra gan slidus, ypač kai drėgna – lyjant, sningant ar pašalus. Į tai atsižvelgus, reikia pasirinkti saugų greitį“, – pataria A. Pakėnas.

Savo ruožtu lenktynininkas V. Švedas tikina, kad yra du būdai įveikti akmenimis grįstas gatves – arba labai lėtai, arba labai greitai. Tačiau, pasak jo, dėl greičio ribojimų ir intensyvaus eismo mieste tenka rinktis pirmąjį variantą.

„Važiuojant lėtai, vairuotojas nejaučia, kaip dirba amortizatoriai, o automobilis rieda minkštai. Jei važiuojama greičiau nei leidžiama tuo keliu, kelias „išsilygina“ ir automobilis važiuoja lyg duobių paviršiumi, todėl taip pat nejaučiami dangos nelygumai. Žinoma, Senamiestyje ir labiausiai lankomose miesto vietose važiuoti greičiau nei 60 km per valandą yra nepateisinama. Taigi vienintelis būdas važiuoti saugiai, nejausti diskomforto automobilio salone ir nekenkti mašinai yra važiuoti minimaliu greičiu“, – pataria V. Švedas.

Specialistai tikina, kad, esant prastoms oro sąlygoms, vairuotojai išties turėtų būti atidūs.

„Ta danga, be abejo, yra labai slidi. Ypač ji slidi kai atsiranda nešvarumų, pavyzdžiui, žvyro ar pan. Jei gerai palyja, ta danga yra slidesnė nei ledas, o padangos ir kelio sukibimas būna labai prastas.

Lenktynininkas pasakoja, kaip pačiam teko ne kartą išbandyti tokią dangą.

„Esame lenktynėse turėję greičio ruožtų ir Kauno mieste prie Rotušės aikštės, ir, pavyzdžiui, Lenkijoje. Teko dalyvauti pasaulio ir Europos čempionatuose. Lenkijos kaimuose yra ne viena taip išgrįsta gatvė. Greitai važiuojant tokia gatve tenka įjungti visai kitą vairavimo stilių, ir pasižymėti tokius kelius kelio knygose, nes sukibimas, palyginti su žvyrkeliu, skiriasi 2–4 kartus. Jei atlėkę tokiu pačiu greičiu, kaip važiuodami žvyrkeliu, ir norėsime išsilaikyti ant kelio nepakeitę vairavimo stiliaus, be jokios abejonės, 1 kartą iš 10 išsilaikysime ant kelio, o kitus 9 kartus tiesiog akėsime Lenkijos ūkininko bulves“, – vaizdžiai lygina V. Švedas.