- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienas pagrindinių vairuotojo pojūčių yra regėjimas, kuris, artėjant žiemai ir ilgėjant tamsiajam paros metui, patiria didžiausių išbandymų. Specialistų teigimu, tamsusis periodas yra tas laikas, kai išvažiavusiems į kelius tenka susikaupti dvigubai, o palengvinti vairavimą gali nebent šiuolaikiškos automobilių technologijos.
Pavojai užmiestyje
Anot vairavimo eksperto Artūro Pakėno, geras matomumas yra gyvybiškai svarbus siekiant važiuoti saugiai ir prognozuojamai. "Apie 80–90 proc. informacijos vairuodami mes gauname pasitelkę regėjimą. Todėl tamsiuoju paros metu mūsų galimybės vertinti situaciją sumažėja labai smarkiai: pastebėti kliūtį, nuspėti kito eismo dalyvio važiavimą tampa sudėtinga. Nesame nakties gyvūnai, todėl mums reikalingas apšvietimas: ar išorinis, ar skleidžiamas automobilio", – sako saugaus eismo specialistas.
Jo teigimu, geras automobilio kelio apšvietimas yra važiavimo tamsiuoju paros metu pagrindas. Ypač jo svarba išauga išvažiavus į užmiestį, kur kyla netikėtų pavojų. "Tamsoje labai padaugėja susidūrimų su gyvūnais dėl jų migracijos ir didesnio važiavimo greičio. Mes juos dažniausiai pamatome tik tuomet, kai išvengti susidūrimo yra labai sudėtinga", – sako A.Pakėnas.
Jis taip pat pastebi, kad žmonių savisaugos problema vis dar neišsprendžiama. "Dažnai einantiems užmiestyje pėstiesiems atrodo, kad jie turėtų būti matomi, bet be atšvaitų taip toli gražu nėra. Pėsčiąjį tuomet gali išgelbėti tik toli į priekį šviečiantys žibintai. Juk suvokiame, kad, važiuodami 90 km/val. greičiu su įjungtomis artimosiomis šviesomis, sustoti pamatę apšviestą kliūtį jau nebespėsime", – akcentuoja A.Pakėnas.
Specialisto teigimu, į pagalbą vairuotojui vis dažniau ateina technologijos. Šiuolaikinės transporto priemonės yra gana ištobulintos, o naujo automobilio ieškantys pirkėjai gali rinktis nuo pažangių apšvietimo technologijų ar avarinio stabdymo sistemų iki aukštesnės klasės automobiliuose diegiamų naktinio matymo sistemų. "Lietuvoje tamsusis paros metas yra ilgas, tad tiems, kurie daug važinėja užmiestyje, manyčiau, jeigu tik yra galimybė, tikrai verta investuoti į automobilį, turintį galingesnius žibintus. Be to, prisideda ir vairuotojus slegianti įtampa – žmogus pavargsta labiau, kai gerai nemato, jam reikia įsitempus žiūrėti. Tad visi kelionę gerinantys sprendimai yra tik skatintini, nes viena išvengta avarija atperka absoliučiai visas išlaidas", – įsitikinęs specialistas.
Tamsoje labai padaugėja susidūrimų su gyvūnais dėl jų migracijos ir didesnio važiavimo greičio.
Naujos technologijos
Apšvietimo technologijoms tobulėjant, šiuo metu automobiliuose dažniausias halogenines lempas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje pamažu išstumia efektyvesni šviesos išlydžio diodų (LED) žibintai. Specialistų teigimu, šiai technologijai savo galimybėmis kol kas alternatyvų nėra.
"Laserlight" sistema padvigubina tolimųjų šviesų srautą, todėl vairuotojas gali matyti dvigubai ilgesnį kelio ruožą. Ši technologija sukuria dešimt kartų ryškesnę ir intensyvesnę šviesą nei tradiciniai ksenono dujų ar LED žibintai, be to, naudoja maždaug trečdaliu mažiau energijos. Pavyzdžiui, BMW automobiliuose sumontuoti lazeriniai žibintai, priklausomai nuo modelio, gali apšviesti iki 600 m – tai gerokai daugiau nei bet kokios kitos technologijos lempos."
"Laserlight" sistemoje lazeriu sukurta šviesa skleidžiama per žibintuose sumontuotus veidrodžius, kur ji atspindima ir fokusuojama į lęšį. Šis lęšis užpildytas geltonu fosforu – medžiaga, kuri reaguoja į stiprią šviesą. Kai lazerio šviesa atsispindi lęšyje, ji sąveikauja su geltonuoju fosforu, kuris sukuria ryškią, labai intensyvią baltą šviesą. Galiausiai ši šviesa išsklaidoma siekiant sumažinti jos intensyvumą ir tada nukreipiama į kelią priešais automobilį.
Lazeriniai žibintai sukuria ir kitų pranašumų gamintojams. Kadangi yra gerokai kompaktiškesni, jie suteikia dizaineriams galimybę sumažinti žibintų korpuso dydį ir optimizuoti automobilio aerodinamines savybes.
Svarbu ir tai, kad lazeriniai žibintai integruojami su kitomis automobilio sistemomis ir gali dar labiau padidinti saugumą bei komfortą. Pavyzdžiui, jie gali būti susieti su navigacijos sistema ir iš anksto apšviesti posūkį, o kryptiniu taškiniu spinduliu išskirti už 300 m esantį gyvūną ar pėsčiąjį, kurį užfiksuoja infraraudonųjų spindulių kameros.
Pagalbininkai tamsoje
A.Pakėno teigimu, geri žibintai yra svarbiausia saugiai keliaujant tamsoje, tačiau šiuolaikiški automobiliai siūlo ir daugiau pagalbininkų. "Viena iš pagrindinių naujųjų technologijų yra naktinio matymo įranga, taip pat dauguma naujų automobilių jau turi kliūčių atpažinimo sistemas, kurios pradeda pačios stabdyti automobilį arba perspėja mus. Tai nebūtinai pigios priemonės, tačiau tikrai vertingos, nes gali padėti išvengti skaudžių įvykių", – sako A.Pakėnas.
Automobilių naktinio matymo sistemose paprastai naudojamas įvairių technologijų – infraraudonųjų spindulių kamerų, GPS, radarų – derinys, skirtas objektams aptikti ir juos identifikuoti.
Kai kurių markių automobiliuose naudojama naktinio matymo sistema apdoroja tolimąją infraraudonąją spinduliuotę ir didesnį dėmesį skiria pėstiesiems bei gyvūnams, esantiems iki 300 m atstumu. Vairuotojas ekrane gali matyti visus gyvus objektus, esančius netoli kelio. Išmanioji sistema, atpažinusi gyvūną, nukreipia į jį dalį automobilio šviesų srauto, o vairuotoją perspėja atitinkamu signalu prietaisų skydelyje ir parengia automobilio stabdžius avariniam stabdymui. Taip vairuotojui maksimaliai padidėja galimybė išvengti susidūrimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuo gegužės – prievolė deklaruoti automobilio pardavimo sandorį5
Nuo gegužės pradeda veikti nauja apskaitos sistema – bus privaloma deklaruoti automobilio pardavimo sandorį, o kiekviena Lietuvoje esanti transporto priemonė turės turėti unikalų savininko deklaravimo kodą, pranešė Vidaus reikalų ministe...
-
Lietuviams vis dar patraukliausi naudoti automobiliai – kaip juos pirkti protingai?2
Automobilius vis dar esame labiau linkę įsigyti antrinėje rinkoje, o ne pirkti naujus iš salonų. „Autoplius.lt“ ir „Regitros“ duomenimis, iš viso pernai šalyje užregistruota beveik 300 tūkst. naudotų automobi...
-
M. Skuodis: diskusijose dėl automobilių mokesčio svarbūs socialiniai aspektai1
Svarstant apie automobilių taršos mokesčio peržiūrą sutariama, kad reikia ieškoti paskatų gyventojams persėsti nuo taršių į mažiau taršius automobilius, tačiau taip pat svarbu įvertinti ir siūlomų pokyčių socialines ...
-
Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai4
Šį pavasarį Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai, kurie keliaus per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdu...
-
Seime – siūlymas šalinti iš kiemų nenaudojamus automobilius1
Daugiabučių kiemuose netrukus gali atsirasti daugiau vietos automobiliams – nuo 2022 metų siūloma įpareigoti savininkus bendro naudojimo vietose nelaikyti nenaudojamų automobilių. ...
-
Servisuose – dviračių bumas: stebina klientų klaidos ir kuriozai7
Saulutei vis labiau glostant gamtą ir praeivių skruostus, vis daugiau žmonių prisimena ramiai žiemojusius dviračius. Iš sandėliukų, garažų ir kitų užkaborių plieniniai žirgai suguža į dviračių servisus, kurie šiuo metu tiesiog u...
-
Motociklų karalystė kyla iš pelenų
"Mes pakilsime kaip feniksas", – po gaisro, sunaikinusio beveik 300 unikalių eksponatų, pareiškė Alpėse, prie Timelsjocho perėjos, įsikūrusio muziejaus "Top Mountain Crosspoint" vienas šeimininkų Albanas Scheiber...
-
Aplinkosaugininkai: neišmeskite senų padangų bet kur5
Šį sezoną naujas padangas montuojantys transporto priemonių savininkai senąsias turėtų utilizuoti, kaip pridera, o ne kaip kam šauna į galvą. ...
-
Tūkstantinė žala – dėl aplaidumo ar netyčia?
Plovykloje į šepetį įsisukęs prieš tai plauto automobilio valytuvas subraižo kėbulą, servise atliekant suvirinimo darbus dėl neišpilto kuro kyla gaisras. Retai, tačiau panašūs įvykiai nutinka tiek dėl žmogiškų k...
-
Lietuvos vairuotojai: keliuose elgiamasi kultūringiau1
Didžioji dalis šalies gyventojų bendrą vairavimo kultūrą vertina prasčiau nei asmeninę (atitinkamai 6,3 ir 8,2 balo dešimties balų skalėje), tačiau net 68 proc. apklaustųjų mano, kad eismo dalyvių kultūra Lietuvoje per pastaruosius ...