Pagalbos prašo ne tik dėl sugedusio automobilio

Lemia ir aplaidumas

Pastebima, jei kai kurių gedimų prognozuoti neįmanoma, kita dalis liūdnai pasibaigiančių situacijų susidaro dėl vairuotojų aplaidumo, ignoruojamų pirmųjų gedimo signalų.

"Techninės pagalbos kelyje specialistai puikiai žino, kad automobilių gedimams sezoniškumas neegzistuoja – paslauga vienodai paklausi tiek žiemą, tiek vasarą. Žinoma, gedimai skiriasi, o nagrinėdami pagalbos kelyje įvykius matome, kad 70 proc. jų baigiasi būtinybe automobilį transportuoti. Statistiškai dažniausiai į tarnybą kreipiasi sostinės gyventojai, tačiau matome, kad į bėdą kelyje patenka visų šalies regionų gyventojai", – sako vienos draudimo bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Pasak jo, kelyje pasitaiko įvairių gedimų. Vieni jų būna visiškai netikėti, tokie kaip prakiurusi padanga ar užsitrenkusios durelės. O kiti potencialūs gedimai dažnai pasiunčia signalą gerokai anksčiau, nei nutinka bėda. Ir būtent pirmųjų simptomų ignoravimas yra pagrindinė problema.

Žinokite, kad jei kažkoks gedimas jau prasidėjęs, savaime jis nei išsispręs, nei išnyks.

Delsti neverta

"Tam tikros prognozuojamų gedimų tendencijos tikrai yra. Tarkime, senesnių nei 10–12 metų automobilių vairuotojai dažniau kreipiasi dėl stabdžių, elektros, degalų ir aušinimo sistemų gedimų, neretai pasitaiko pakabos ir pavarų dėžės gedimų. Šiuo atveju dažniausia bėdų priežastis – vairuotojų abejingumas ir tam tikrų simptomų ignoravimas. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, tačiau nemaža dalis vairuotojų net ir jausdami, kad kažkas ne taip, ar girdėdami nebūdingus garsus, eksploatuoja automobilį tol, kol jis kelyje tiesiog sugenda. Nežinau, kaip dar aiškiau pasakyti, bet žinokite, kad jei kažkoks gedimas jau prasidėjęs, savaime jis nei išsispręs, nei išnyks. Juo labiau, kad automobilis dažniausiai sugenda pačiu netinkamiausiu metu – kai labai skubama, ar kelionės tikslą pasiekti itin svarbu", – aiškina A.Žiukelis.

Anot jo, tie, kurie girdėdami bildesį, tiesiog pasigarsiną muziką salone, rizikuoja ne tik stipriai išauginti automobilio remonto išlaidas, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių saugumu ar net gyvybe.

Ieško pagalbos

Suskaičiuota, kad apie 15 proc. visų techninės pagalbos kelyje įvykių sudaro netikėti ir nenumatyti atvejai: pradurtos padangos, supainioti degalai, užsitrenkusios automobilio durelės. Tokiais atvejais, draudikų teigimu, ypač svarbu teisingai įvardyti gedimą, gebėti aiškiai susiorientuoti, kurioje vietoje esate, kokios pagalbos iš tiesų reikia.

Nemažai problemų kyla ir dėl to, kad vairuotojai nepasirūpina ir tuo, kuo turėtų. Pavyzdžiui, net ir galėdami pasikeisti padangą jie vietoj atsarginio rato bagažinėje vežiojasi asmeninius daiktus, neturi kėliklio, tinkamo veržliarakčio.

A.Žiukelio teigimu, nutikus gedimui, net ir turint pagalbos kelyje paslaugą, dažnai kreipiamasi ne ten, kur reikėtų, – skambinama bendruoju pagalbos centro telefonu, artimiesiems, draugams net darbdaviams.