Pragmatiška sistema
EK dokumentai nustato ambicingą, bet pragmatišką politikos sistemą, užtikrinančią 2050 m. klimato neutralumą ir strateginį savarankiškumą, suteikiančią gamintojams daugiau lankstumo.
Taip pat atliepiami ES pramonės raginimai supaprastinti taisykles ir skatinti ES pagamintų švarių transporto priemonių pardavimą.
Galutiniai sprendimai dėl naujų keleivinių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių CO2 mažinimo standartų reglamento pakeitimų bus priimti po ES tarybos ir Europos parlamento svarstymo, kuris gali užtrukti ilgiau negu metus.
EK siūlo, kad iki šiol galiojęs 2035 m. 100 proc. CO2 mažinimo tikslas automobilių gamintojams būtų pakeistas į 90 proc. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio sumažinimo tikslą, o likę 10 proc. turėtų būti kompensuojami naudojant ES pagamintą mažo CO2 pėdsako plieną arba e. degalus (neišskiriančius anglies dioksido) ir biodegalus.
Tai leis ir po 2035 m. gaminti tam tikrą kiekį netaršių ir mažai taršių transporto priemonių (ZLEV), tarp jų iš elektros tinklo įkraunamus hibridinius automobilius, vandeniliu ir vidaus degimo varikliais varomas transporto priemones.
Lanksti politika
Iki 2035 m. automobilių gamintojai galės pasinaudoti vadinamaisiais superkreditais už mažus, įperkamus ES pagamintus elektromobilius. Tai skatins didesnį mažų elektromobilių modelių pateikimą rinkai.
Siekiant 2030 m. tikslų, įvedamas papildomas lankstumas, leidžiant taikyti kaupimo ir skolinimosi mechanizmą 2030–2032 m. lengvųjų krovininių transporto priemonių segmentui, kuriam elektromobilių diegimas struktūriškai sudėtingesnis. Šiam transportui suteikiamas papildomas lankstumas – 2030 m. CO2 mažinimo tikslas sumažinamas nuo 50 proc. iki 40 proc.
Lietuvos transportas – pagrindinis ŠESD ir oro teršalų šaltinis.
Į EK siūlomą paketą įtraukta ir mažų įperkamų automobilių iniciatyva, nustatanti paramos sistemą gamintojams investuoti į mažų elektrinių automobilių gamybą ES, baterijų skatinimo iniciatyva, kuria siekiama sukurti naują stimulą Europos baterijų gamintojams ir stiprinti konkurencingumą.
Vadinamasis teisinio reguliavimo supaprastinimo paketas „Omnibus“ užtikrins administracinės ir atitikties naštos sumažinimą gamintojų konkurencingumui sustiprinti, mažindamas sąnaudas (numatomas apie 706 mln. eurų per metus sąnaudų sumažinimas) ir užtikrindamas stabilumą.
Lietuvai – ieškinys
Mūsų šaliai, nors ir neturinčiai automobilių pramonės gamintojų, paskelbtas automobilių sektoriaus teisės aktų paketas labai aktualus dėl seno kelių transporto priemonių parko atnaujinimo.
Mūsų šalies transportas yra pagrindinis ŠESD ir oro teršalų, kaip azoto oksidų, šaltinių, dėl kurių mažinimo tikslų nevykdymo EK pateikė ieškinį prieš mūsų šalį ES Teisingumo teismui. Lietuvos transporto sektoriaus išmetamas ŠESD kiekis nuo 2005 m. iki 2022 m. padidėjo beveik 45 proc. ir 2023 m., palyginti su 2022 m., emisijos išaugo 3 proc. Transporto ŠESD sudaro daugiau negu 40 proc. Lietuvos ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančių (ne-ATLPS) sektorių ŠESD kiekio.
Vidutinis Lietuvos automobilių parko amžius – penkiolika metų. Pastaraisiais metais 85 proc. į Lietuvą importuotų lengvųjų transporto priemonių sudarė naudoti automobiliai, kurių trys ketvirčiai varomi dyzelinu. Grynųjų elektromobilių dalis jau didesnė nei 1 proc. viso lengvųjų automobilių parko.
Įgyvendinus reglamento pakeitimo nuostatas, būtų sukurta netaršių ir mažai taršių (ZLEV) keleivinių ir lengvųjų komercinių automobilių transporto rinka, kuri paskatins konkurenciją tarp šių transporto priemonių gamintojų.
Tikimasi, kad iki 2030 m. tai atpigintų ZLEV transporto priemonių kainą pirminėje rinkoje vidutiniškai 300–600 eurų, o antrinėje rinkoje – dar daugiau. Tai padėtų Lietuvai sparčiau atnaujinti automobilių parką ZLEV transporto priemonėmis.
Naujausi komentarai