Naudoti automobiliai – investicijų galvosūkis ne vien racionaliems vyrams

Naudotus automobilius perkantiems Lietuvos vairuotojams pati jautriausia – techninė transporto priemonės būklė.

Renkasi įvairius sprendimus

Paklausti, kuo yra nusivylę ar nusiviltų pirkdami mažai naudotą automobilį tiesiai iš savininko arba automobilių turgaus, du iš trijų (65 proc.) Lietuvos vairuotojų tvirtino, kad prastesne automobilio technine būkle, nei jie manė iš pradžių.

Tai atskleidė reprezentatyvi tyrimų bendrovės „Norstat“ apklausa.

Beveik pusė apklausos dalyvių pasiruošę mažai naudotam automobiliui išleisti iki 5 tūkst. eurų.

„Perkant naudotą automobilį mažiausiai norisi jį įsigyti su paslėptais defektais, gendantį, sklandžiai neveikiantį. Tokiu atveju patiriama ir daugiau išlaidų, ir, tikėtina, tenka atidėti jo eksploatavimo pradžią. Jei pardavėjas būtų salonas ar gamintojo atstovybė, iš jo būtų tikimasi testuoto ir techniškai tvarkingo automobilio. Jei priemonę parduoda privatus asmuo arba perkama turguje, tikroji techninė automobilio būklė dažniausiai yra tik pardavėjo sąžinės reikalas“, – komentavo Izida Gerkena, bendrovės „Moller Auto“ vyriausioji veiklos vadovė Baltijos šalyse.

Dėl augančios infliacijos ir atitinkamai didėjančių kainų, taip pat iššūkių tiekimo grandinėse gyventojai svarsto įvairius automobilių įsigijimo būdus – pirkti naują, apynauję ar naudotą transporto priemonę. Naujų tenka ilgai laukti, o naudotų automobilių kainos laikosi aukštos.

„Regitros“ fiksuojama oficiali automobilių rinkos statistika rodo, kad naudoti automobiliai tarp vartotojų – populiariausi.

Įvardijo priežastis

Kitos nusivylimo priežastys įsigijus mažai naudotą automobilį, pasak respondentų, yra per didelė sandorio suma (23 proc.), sudėtingas automobilio pirkimo ir perregistravimo procesas (15 proc.) ir galiausiai neturėjimas galimybės iš karto naudotis automobiliu (12 proc.).

Prasta techninė būklė labiausiai nuviltų vidutines (1 500 eurų) asmenines mėnesio pajamas gaunančius apklausos dalyvius (71 proc.), per didelė sandorio suma – vienas mažiausių (151–350 eurų) pajamų gaunančius, sudėtingas pirkimo procesas – nekvalifikuotus darbininkus (30 proc.), o negalėjimas naudotis automobiliu iškart – namų šeimininkes (22 proc.).

Tikisi pigesnio pirkinio

Tyrimo duomenimis, perkantys mažai naudotą automobilį beveik pusė, arba 45 proc., apklausos dalyvių yra pasiruošę jam išleisti iki 5 tūkst. eurų.

Trečdalis, arba 35 proc., respondentų yra nusiteikę tam skirti 5–10 tūkst. eurų. Kur kas mažiau (13 proc.) sutiktų mokėti 10–15 tūkst. eurų ir tik 7 proc. – daugiau nei 15 tūkst. eurų.

„Natūralu, kad dauguma apklausoje dalyvavusių žmonių automobilį nori nusipirkti kuo mažesne kaina. Vienas iš motyvų gali būti tai, kad jie laukia pokyčių rinkoje – mažesnių kainų ar elektromobilių proveržio, ir tai yra laikinas sprendimas. Bet neretai būna taip, kad vienas trumpalaikis sprendimas keičia kitą ir gyventojai patenka į užburtą ratą, nors finansiškai efektyvesnis variantas – ilgalaikė investicija, naujas automobilis, kuris bus techniškai patikimesnis ir tarnaus ilgiau nei naudotas“, – įžvalgomis dalijosi I.Gerkena.

Mažiausiai – 5 tūkst. eurų už automobilį – labiau linkusios mokėti moterys (52 proc.), vyriausi, 60–74 metų amžiaus, tyrimo dalyviai (51 proc.) bei bedarbiai ir darbo neieškantys (71 proc.).

Daugiausia – daugiau nei 15 tūkst. už mažai naudotą automobilį – dažniau pasiryžę mokėti 30–39 metų amžiaus respondentai (11 proc.), studentai (11 proc.) ir didžiausias – 1 500 eurų – vidutines asmenines mėnesio pajamas gaunantys tyrimo dalyviai (20 proc.).

„Norstat“ ir „Moller Auto“ apklausoje birželio mėnesį dalyvavo 1 000 šalies gyventojų nuo 18 iki 74 metų amžiaus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių