- „Kauno diena“, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naudotus automobilius perkantiems Lietuvos vairuotojams pati jautriausia – techninė transporto priemonės būklė.
Renkasi įvairius sprendimus
Paklausti, kuo yra nusivylę ar nusiviltų pirkdami mažai naudotą automobilį tiesiai iš savininko arba automobilių turgaus, du iš trijų (65 proc.) Lietuvos vairuotojų tvirtino, kad prastesne automobilio technine būkle, nei jie manė iš pradžių.
Tai atskleidė reprezentatyvi tyrimų bendrovės „Norstat“ apklausa.
Beveik pusė apklausos dalyvių pasiruošę mažai naudotam automobiliui išleisti iki 5 tūkst. eurų.
„Perkant naudotą automobilį mažiausiai norisi jį įsigyti su paslėptais defektais, gendantį, sklandžiai neveikiantį. Tokiu atveju patiriama ir daugiau išlaidų, ir, tikėtina, tenka atidėti jo eksploatavimo pradžią. Jei pardavėjas būtų salonas ar gamintojo atstovybė, iš jo būtų tikimasi testuoto ir techniškai tvarkingo automobilio. Jei priemonę parduoda privatus asmuo arba perkama turguje, tikroji techninė automobilio būklė dažniausiai yra tik pardavėjo sąžinės reikalas“, – komentavo Izida Gerkena, bendrovės „Moller Auto“ vyriausioji veiklos vadovė Baltijos šalyse.
Dėl augančios infliacijos ir atitinkamai didėjančių kainų, taip pat iššūkių tiekimo grandinėse gyventojai svarsto įvairius automobilių įsigijimo būdus – pirkti naują, apynauję ar naudotą transporto priemonę. Naujų tenka ilgai laukti, o naudotų automobilių kainos laikosi aukštos.
„Regitros“ fiksuojama oficiali automobilių rinkos statistika rodo, kad naudoti automobiliai tarp vartotojų – populiariausi.
Įvardijo priežastis
Kitos nusivylimo priežastys įsigijus mažai naudotą automobilį, pasak respondentų, yra per didelė sandorio suma (23 proc.), sudėtingas automobilio pirkimo ir perregistravimo procesas (15 proc.) ir galiausiai neturėjimas galimybės iš karto naudotis automobiliu (12 proc.).
Prasta techninė būklė labiausiai nuviltų vidutines (1 500 eurų) asmenines mėnesio pajamas gaunančius apklausos dalyvius (71 proc.), per didelė sandorio suma – vienas mažiausių (151–350 eurų) pajamų gaunančius, sudėtingas pirkimo procesas – nekvalifikuotus darbininkus (30 proc.), o negalėjimas naudotis automobiliu iškart – namų šeimininkes (22 proc.).
Tikisi pigesnio pirkinio
Tyrimo duomenimis, perkantys mažai naudotą automobilį beveik pusė, arba 45 proc., apklausos dalyvių yra pasiruošę jam išleisti iki 5 tūkst. eurų.
Trečdalis, arba 35 proc., respondentų yra nusiteikę tam skirti 5–10 tūkst. eurų. Kur kas mažiau (13 proc.) sutiktų mokėti 10–15 tūkst. eurų ir tik 7 proc. – daugiau nei 15 tūkst. eurų.
„Natūralu, kad dauguma apklausoje dalyvavusių žmonių automobilį nori nusipirkti kuo mažesne kaina. Vienas iš motyvų gali būti tai, kad jie laukia pokyčių rinkoje – mažesnių kainų ar elektromobilių proveržio, ir tai yra laikinas sprendimas. Bet neretai būna taip, kad vienas trumpalaikis sprendimas keičia kitą ir gyventojai patenka į užburtą ratą, nors finansiškai efektyvesnis variantas – ilgalaikė investicija, naujas automobilis, kuris bus techniškai patikimesnis ir tarnaus ilgiau nei naudotas“, – įžvalgomis dalijosi I.Gerkena.
Mažiausiai – 5 tūkst. eurų už automobilį – labiau linkusios mokėti moterys (52 proc.), vyriausi, 60–74 metų amžiaus, tyrimo dalyviai (51 proc.) bei bedarbiai ir darbo neieškantys (71 proc.).
Daugiausia – daugiau nei 15 tūkst. už mažai naudotą automobilį – dažniau pasiryžę mokėti 30–39 metų amžiaus respondentai (11 proc.), studentai (11 proc.) ir didžiausias – 1 500 eurų – vidutines asmenines mėnesio pajamas gaunantys tyrimo dalyviai (20 proc.).
„Norstat“ ir „Moller Auto“ apklausoje birželio mėnesį dalyvavo 1 000 šalies gyventojų nuo 18 iki 74 metų amžiaus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvio garaže – išskirtinis motociklas3
Lietuvoje – ypatingas pirkinys: vienas greičiausių pasaulyje serijinių motociklų „Panigale V4S SP2“. ...
-
Biržuose – senovinių automobilių festivalis: retenybėmis gėrėjosi smalsuoliai ir ekspertai3
Tradicinis festivalis „Nesenstanti klasika“, įvykęs Biržuose, šiemet pasižymėjo ir senovinių automobilių gausa, ir jų įvairove, kokybe. ...
-
Automobilių gamyba ir prekyba stringa, o pirkėjų yra1
Praeitą mėnesį Lietuvos automobilių parke debiutavo mažieji visureigiai „Tonale“ ir „Grecale“, estai graibstė „Toyota Yaris Cross“, o britai – „Nissan Qashqai“. ...
-
Metai – ne kliūtis: kodėl vieni automobiliai pinga, o kiti brangsta?
Sakoma, kad vos išvažiavęs iš salono naujas automobilis iškart praranda apie trečdalį kainos. Ir nors pastaruoju metu tendencijos keičiasi – dėl tiekimo grandinės sutrikimų nauji automobiliai vertinami vis labiau, laikui bėg...
-
Prezidento A. Smetonos keliais riedės istoriniai automobiliai
Rugsėjo 10-ąją VšĮ „Saugus ratas“ rengia tradicinį istorinių automobilių ralį, kuriame, kaip jau įprasta, senovinės technikos puoselėtojai varžysis dviejose „Oldtimer“ ir „Youngtimer“ automobilių klasėse...
-
Kas pavergė Lietuvos automobilių pirkėjų širdis?1
Kodėl vienus automobilius pirkėjai išgraibsto vos pasirodžius skelbimui pardavimų portaluose ar atvažiavus į aikštelę, o kitiems laukti pirkėjo gali tekti ilgas savaites ar net mėnesius. Pažvelgus į Lietuvos gatvėmis riedančius ratuo...
-
Sukurtas inovatyvus įrenginys padės išvengti transporto susidūrimų su laukiniais gyvūnais
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) absolventai Darius Pratašius ir dr. Kristina Pratašienė su kolegomis sukūrė inovatyvų autonominį išmaniųjų technologijų įrenginį, padedantį išvengti tr...
-
Penkios žvaigždutės – ne už blizgučius4
Nepriklausoma saugumo įvertinimo programa („New Car Assessment Programme“ – NCAP) išbandė naujausią 2022-ųjų „Mercedes-Benz” T-klasę ir už visų kategorijų testus skyrė penkias žvaigždutes. ...
-
Padangų atliekoms tvarkyti – šimtai tūkstančių eurų
Savivaldybių administracijos, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Valstybinių miškų urėdija jau gali teikti paraiškas finansavimui gauti naudotų padangų atliekoms tvarkyti. ...
-
Aštuoni būdai, kaip sutaupyti degalų6
Suomijoje atliktas tyrimas parodė, kad pakeitus vairavimo įpročius vairuotojai gali ne tik būti naudingi gamtai, bet ir savo piniginei. Tyrimo autoriai aiškina, kad pirmiausia vairuotojai važiuoja sau įprastu stiliumi, o kitą kartą – vadov...