„Mokslo sriuba“: kada važinėsime autonominiais automobiliais?

  • Teksto dydis:

Žmonės daugybę savo laiko praleidžia prie automobilio vairo – važiuodami į darbą, keliaudami aplankyti draugų, įstrigę transporto kamščiuose. O jeigu nebereikėtų sukti galvos dėl automobilio valdymo ir važiuodami galėtumėte užsiimti kokia nors įdomesne veikla? Jau netrukus savivaldžių automobilių dėka tai taps įmanoma.

Įvairiose pasaulio šalyse transporto priemonių gamintojai kuria pirmosios kartos visiškai autonominius automobilius. Juose montuojami galingi kompiuteriai, galintys apdoroti gerokai daugiau informacijos nei automobilį vairuojantis žmogus. Informaciją apie aplinką šiems kompiuteriams teikia vaizdo kameros, lazeriniai radarai, ultragarsiniai jutikliai, kurie aptinka kelio ribas, pėsčiųjų perėjas, šviesoforus, įvairius eismo dalyvius ir kitus objektus. Visa šia įranga aprūpinti automobiliai jau išbandomi keliuose. Tiesa, juose saugumo sumetimais dažniausiai vis dar budi specialistai, pasiruošę bet kuriuo metu perimti valdymą.

Aukštųjų technologijų kompanijos svajoja pradėti masinę autonominių automobilių gamybą ir taip padaryti šią technologiją prieinamą milijonams žmonių. Manoma, kad taip pavyks reikšmingai sumažinti nelaimingų atsitikimų keliuose skaičių, mat dirbtinio intelekto valdomos transporto priemonės į avarines situacijas reaguoja gerokai greičiau ir tiksliau nei žmonės.

Tiesa, jos kelia ir rimtus kibernetinio saugumo bei etikos iššūkius. Į autonominio automobilio sistemą įsilaužę programišiai gali perimti jo valdymą ir pridaryti didelių nuostolių. Be to, sistemą kuriantiems specialistas reikia numatyti kaip automobiliai elgsis avarinėse situacijoje. Kam skirti prioritetą - vairuotojo gyvybei ar pėstiesiems? Nepaisant šių iššūkių, neabejojama, kad autonominiai automobiliai jau neužilgo pasirodys miestų gatvėse.

Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT KULTŪRĄ, o išalkus dar laidos „Youtube“ paskyroje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Ką daryti? Pigia darbo jėga konkuruoti pasaulyje daugiau mes nebegalime: kainos Lietuvoje europinės, emigracija didelė, todėl algos kyla. Du iškilūs Lietuvos vyrai (Kubilius ir Uspaskichas) siūlo Lietuvai gerus sprendimo būdus. Abu teisingai rašo, kad lietuvių tautos pastangas reikia sukoncentruoti valstybės mąstu. Tikrai, mūsų nedaug, kitaip nieko rimto neišeina. Bet toliau šių vyrų nuomonės išsiskiria. Kubilius siūlo visai Lietuvai gaminti lazerius ir kitus panašius daiktus. Uspaskichas gi siūlo visai Lietuvai gaminti marinuotus agurkėlius ir kitus analogiškus dalykus. Kas teisus? Nežinau, reikia pasamdyti ekspertus. Kur tie ekspertai? Universitetuose. Kaip sudominti ekspertus universitetuose? Duoti keturiasdešimt procentų visų universitetams skirtų Lietuvos valstybės pinigų tam Lietuvos universitetui, kurį pabaigę žmonės suneša daugiausia mokesčių į Lietuvos biudžetą.

Kęstas

Kęstas portretas
Tada Lietuvos universitetų ekspertai pasklis po visus Lietuvos prekybos centrus bei garažus, po visas Lietuvos gamyklas bei po visą pasaulį, ieškodami, kaip tuos universitetus baigusiems žmonėms daugiau uždirbti, dirbant Lietuvai. Lietuvos universitetams galų gale atsiras noras dirbti su Lietuvos verslu Lietuvos žmonių labui. Agurkėlių bei lazerių problema bus išspręsta. O kas atsitiks su Lietuvos universitetais, pralaimėjusiais šį konkursą? Jie galės susikaupti daugiausia mokslui, gyvendami iš tų šešiasdešimt procentų mokslo skatinimui skirtų pinigų, kuriuos jiems jau duoda Lietuvos valdžia. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių