Mokesčių keistenybės: važiuoja retai, bet mokės daug

Sumos – neadekvačios

Nuo praėjusių metų pavasario įsigaliojęs automobilių registracijos mokestis tapo nemalonia, bet suprantama našta daugeliui vairuotojų. Kemperių savininkai buvo savotiškai nuskriausti, nes jiems tenka mokėti dvigubai ar net trigubai didesnius mokesčius. Panaši situacija bręsta ir dėl planuojamo įvesti taršos mokesčio. Pagal įstatymo projektą jis kemperiams bus gerokai didesnis nei daugumai lengvųjų automobilių. Pasak specialistų, tokiu būdu automobilinis namelis Lietuvoje taps tikra prabanga.

Nesusitaikęs su tokia neteisybe žinomas automobilių temų žurnalistas Valdas Valiukevičius internete sukūrė peticiją "Prieš kemperių apmokestinimą neadekvačiais taršos ir registracijos mokesčiais". Kreipimąsi, adresuotą Lietuvos premjerei Ingridai Šimonytei, Aplinkos apsaugos ministrui Simonui Gentvilui, Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, jau pasirašė daugiau nei 500 žmonių.

"Nesu prieš mokesčius, suprantu, kad jie reikalingi. Taip pat nesu didelis peticijų šalininkas, bet jei matau neteisybę, turiu į tai atkreipti valdžios ir žmonių dėmesį", – mūsų dienraščiui aiškino V.Valiukevičius.

Pirmąsyk gyvenime parašiau peticiją. Gal iš to nebus jokios naudos, bet pasakiau ne tik savo, o ir didelio būrio kolegų, priklausančių kemperių naudotojų bendruomenei, nuomonę.

Pasak pašnekovo, jis, kaip ir pasirašiusieji peticiją, pasisako prieš kemperių apmokestinimą neadekvačiais taršos ir registracijos mokesčiais bei kemperių prilyginimą komerciniams automobiliams.

Pasigenda logikos

Lietuvos žurnalistų autoklubo vadovo nuomone, šiuo metu egzistuojantis mokestis neskatina įsigyti naujesnių ir švaresnių kemperių, nes jis nustatomas pagal automobilio svorio ir galios santykį.

"Nesvarbu, ar kemperis pagamintas 1990, ar 2020 m., savininkas, registruodamas automobilį, mokės tiek pat. Pavyzdžiui, 2005 m. dyzelinis "Volkswagen Passat", per metus nuvažiuojantis 30–50 tūkst. km, apmokestinamas 200 eurų mokesčiu, o tų pačių gamybos metų kemperis, kuris per metus nuvažiuoja vos 2 tūkst. km, apmokestinamas 2–3 kartus brangiau. Vien todėl, kad kemperis sveria daugiau", – logikos jau galiojančiame registracijos mokesčio įstatyme pasigedo pašnekovas.

Jo žodžiais, panašiu principu – atsižvelgiant į automobilio svorį, planuojama kurti taršos mokesčio sistemą. Tad kemperių savininkai vėl bus nuskriausti, nes kemperiai sveria apie 3–4 t.

Paskirtis – ne komercinė

Paklaustas apie galimus sprendimus, padėsiančius išvengti šios neteisybės, V.Valiukevičius teigė esąs įsitikinęs, kad kemperiai turi būti išskirti į atskirą transporto priemonių kategoriją, panašiai kaip tai padaryta su istoriniais automobiliais.

"Pradėkime nuo to, kad tai yra išskirtinės transporto priemonės, leidžiančios žmogui ilsėtis ir pažinti pasaulį. Tai yra tarsi sodyba ant ratų, o sodybos juk niekas neapmokestina, nors ji taip pat teršia aplinką šildant mediena ar anglimi", – kalbėjo pašnekovas.

Tačiau svarbiausias argumentas, anot V.Valiukevičiaus, yra tas, kad kemperiai nuvažiuoja labai nedidelius atstumus – dauguma 1–2 tūkst. km per metus. Panašiai apmokestinamas komercinis transportas susuka dešimtis kartų didesnį atstumą.

"Žinoma, yra kemperių, kurie nuvažiuoja ir daugiau kilometrų, bet tokie daugiausia juda užsienio šalyse, tad nelogiška mokėti taršos mokesčių Lietuvoje", – aiškino jis.

Žurnalisto manymu, didelis taršos mokestis, apskaičiuojamas vien pagal svorio ir variklio galingumo (kW) santykį, verčia pirkti dar senesnius kemperius, o ne atvirkščiai – atnaujinti autoparką.

V.Valiukevičiaus žiniomis, Lietuvoje užregistruota tik per 2 tūkst. kemperių. Tad, palyginti su maždaug 1,5 mln. bendru transporto priemonių kiekiu, tokie skaičiai neturi jokios įtakos taršai.

"Pirmąsyk gyvenime parašiau peticiją. Gal nebus jokios naudos, bet pasakiau ne tik savo, o ir didelio būrio kolegų, priklausančių kemperių naudotojų bendruomenei, nuomonę", – pabrėžė pašnekovas.