Mįslė: kodėl automobilių pramonės centrai virsta vaiduokliais?

Pakilimas ir nuosmukis

Automobilių pramonės augimas pagreitį įgavo XX a. pradžioje, kai masinės gamybos metodai, tokie kaip Henrio Fordo konvejerinė linija, pavertė automobilius gerokai prieinamesniais vidurinės klasės atstovams. Automobiliai tapo būtinybe, o jų paklausa sparčiai augo.

Pramonės augimas lėmė miestų, kuriuose buvo įsikūrusios didelės automobilių gamyklos, klestėjimą. Tokie JAV miestai kaip Detroitas ar Flintas tapo automobilių pramonės centrais, pritraukiančiais šimtus tūkstančių darbuotojų.

Tačiau XX a. pabaigoje prasidėjo ekonomikos lėtėjimas. Autoplius.lt portalo apžvalgininkų teigimu, globalizacija, technologinė pažanga ir didėjanti konkurencija iš užsienio, ypač Azijos šalių, tokių kaip Japonija ir Pietų Korėja, lėmė automobilių pramonės struktūros pasikeitimą. Didelės gamyklos išsivysčiusiuose ir santykinai turtinguose regionuose tapo nepelningos, nes darbo jėgos sąnaudos vis augo. Todėl gamybą buvo pradėta kelti į šalis, kuriose tai daryti gerokai pigiau.

Šie pokyčiai turėjo didelį poveikį JAV ir Europos miestams, priklausomiems nuo šios pramonės. Labai greitai po gamyklų užsidarymo šie miestai pradėjo tuštėti, o pastatai taip ir liko apleisti.

Nusirito: kadaise klestėjęs Flinto miestas dabar tapo mažai kam žinoma prastos reputacijos provincijos gyvenviete. / „Scanpix“ nuotr.

Vaiduoklių centras

JAV rytuose, Mičigano valstijoje įsikūręs Detroitas, kartais dar vadinamas Motor City, yra bene garsiausias apleistas automobilių miestas pasaulyje. Didmiestis, kuris XX a. pirmojoje pusėje buvo pasaulio automobilių pramonės centras, per pastaruosius dešimtmečius tapo nušiurusių pastatų ir gamyklų simboliu.

XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Detroitas klestėjo dėl neseniai atsiradusios automobilių gamybos pramonės. „Ford“, „General Motors“ ir „Chrysler“ įkūrė savo gamyklas šiame mieste, pritraukdami tūkstančius darbuotojų iš visos šalies. Miestas augo, atsirado naujų gyvenamųjų zonų, mokyklų, ligoninių ir pramogų centrų. 1950-aisiais Detroito gyventojų skaičius pasiekė didžiausią kada nors buvusį – 2 mln. žmonių. Tuo metu tai buvo ketvirtas didžiausias JAV miestas.

XX a. antrojoje pusėje situacija pradėjo keistis. Konkurencija iš užsienio, augančios darbo jėgos kainos, pramonės restruktūrizacija ir demografiniai pokyčiai lėmė Detroito nuosmukį. Gamyklos buvo uždaromos arba perkeliamos, o darbuotojai masiškai paliko miestą, ieškodami geresnių galimybių kitur. Galiausiai 2013 m. Detroitas oficialiai paskelbė esantis nemokus, t. y. visiškai nepajėgus įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Tai buvo didžiausias miesto bankrotas JAV istorijoje.

Šiandien Detroitas irgi gerokai apleistas. Oficialiais duomenimis, šiuo metu čia gyvena šiek tiek daugiau nei 600 tūkst. gyventojų. Mieste vis dar stovi didžiuliai buvusių automobilių gamyklų kompleksai. Tiesa, be gyvybės ženklų.

Vienas garsiausių pavyzdžių – „Packard“ gamykla. Tai milžiniškas, daugiau nei 325 tūkst. kv. m dydžio kompleksas, kuris kadaise buvo vienas moderniausių automobilių gamybos pastatų pasaulyje. Gamykla, besispecializavusi gaminant prabangius ratuočius, dabar apgriauta ir netgi tapo neoficialiu apleistų vietovių entuziastų traukos centru.

Vokiečiai: Europoje taip pat yra apleistų automobilių gamyklų – vienas pavyzdžių – „Opel“ fabrikas Bochume, uždarytas 2014 m. / „Scanpix“ nuotr.

Liūdna Flinto istorija

Flintas – miestas Mičigano valstijoje. Tai dar vienas pavyzdys, kaip automobilių pramonės nuosmukis gali paveikti tiek paprastus žmones, tiek didelę bendruomenės dalį. Kaip ir Detroitas, Flintas buvo priklausomas nuo automobilių gamybos. Ypač nuo „General Motors“ gamyklų, kuriose dirbo tūkstančiai vietos gyventojų, tarp jų – ištisos šeimos.

XX a. pradžioje Flintas buvo svarbus šiai pramonės sričiai. Čia buvo gaminami puikiai visame pasaulyje atpažįstami „Buick“ ir „Chevrolet“. Miestas klestėjo, gyventojų skaičius augo, o gyvenimo kokybė buvo aukšta. Tačiau XX a. devintajame ir dešimtajame dešimtmečiais „General Motors“ pradėjo uždaryti gamyklas Flinte. Tai sukėlė ekonomikos krizę, o dešimtys tūkstančių žmonių neteko darbo. Miestas pradėjo sparčiai tuštėti.

Flinto nuosmukis neapsiribojo vien ekonomika. Socialinės problemos, nedarbas, nusikalstamumas, sveikatos apsaugos trūkumas ir, žinoma, narkotikai tapo miesto kasdienybe. Vieni garsiausių Flinto nuosmukio simbolių, vis dar stovinčių mieste, – apleistos „Buick City“ gamyklos. Tai milžiniškas pramoninis kompleksas, kuris buvo uždarytas 1999 m. Šiandien tai tiesiog tuščias ir apleistas teritorijos plotas, kuris primena buvusio klestėjimo laikus.

Detroito gyventojų skaičius pasiekė didžiausią kada nors matytą ribą – 2 mln. žmonių. Anksčiau tai buvo ketvirtas didžiausias Jungtinių Valstijų miestas.

Turino ir „Fiat“ romanas

Garsus Italijos perlas – Turinas. Tai dar vienas pavyzdys, kaip automobilių pramonė gali paveikti miesto raidą. Didmiestį daugiau nei pusę amžiaus garsina futbolo klubas „Juventus“, laikomas tikru pasaulio sporto gigantu, kurio trofėjų kolekcija perpildyta prestižinių trofėjų.

Daugybę dešimtmečių ištikimas „Juventus“ rėmėjas yra „Fiat“ koncernas. Didžiausias Italijos automobilių gamintojas buvo pagrindinis Turino ekonomikos variklis nuo pat XX a. pradžios iki pabaigos. Miestas tapo šalies pramonės centru, nes jame veikė nesuskaičiuojama galybė su „Fiat“ susijusių gamyklų.

Tačiau XX a. antrojoje pusėje „Fiat“ susidūrė su įvairiais iššūkiais, įskaitant didėjančią konkurenciją iš užsienio ir augančias darbo jėgos kainas. Tai lėmė gamybos mažėjimą ir fabrikų uždarymą. Vienas iš garsiausių pavyzdžių – „Lingotto“ gamykla. Tai didžiulė moderni įmonė, kuri kadaise buvo laikoma viena pažangiausių pasaulyje. 1982 m. ji buvo uždaryta, o vėliau transformuota į daugiafunkcį kompleksą, kuriame yra prekybos centrų, biurų ir viešbučių.

Nors Turinas nebuvo visiškai apleistas, kaip anksčiau minėti JAV miestai, „Fiat“ gamyklų uždarymas turėjo itin didelį poveikį tiek ekonomikai, tiek socialinei struktūrai. Turinas turėjo persiorientuoti ir pradėti plėtoti kitus ekonomikos sektorius, tokius kaip paslaugų sritis ar technologijų pramonė.

Streikai: gamyba iš JAV buvo masiškai perkeliama į Meksiką ir Aziją. Tai sukėlė gausių amerikiečių protestų. / „Scanpix“ nuotr.

Bankrotų virtinė

Vakarų Europoje – nemažai apleistų automobilių gamyklų ir miestų. Vienas tokių – Rūro regionas Vokietijoje, kuris kadaise buvo svarbus pramonės centras, įskaitant ir automobilių gamybą. XX a. pabaigoje pramonė Rūre susidūrė su ekonominiais sunkumais, daugybė gamyklų buvo uždaryta.

Vienas garsiausių pavyzdžių – „Opel“ gamykla Bochume, uždaryta 2014 m. Dabar šis milžiniškas pramonės kompleksas apleistas, tačiau neseniai buvo pristatyti planai, kaip jį perkurti į modernų technologijų centrą.

Kitas įdomus pavyzdys – Švedijos miestas Trolhetanas. Jame buvo įsikūrusi „Saab“ automobilių gamykla. Automobilių gamintoja „Saab“ žinoma dėl savo unikalių automobilių ir įdomių inžinerinių sprendimų. Tačiau globaliu mastu įvykusios ekonomikos krizės ir prasti strateginiai vadovų sprendimai lėmė, kad bendrovė 2011 m. bankrutavo. Nuo tada „Saab“ gamykla Trolhetane – tik tuščios sienos, kur nėra jokių gyvybės ženklų.

Nors Turinas nebuvo visiškai apleistas, „Fiat“ gamyklų uždarymas turėjo itin didelį poveikį tiek ekonomikai, tiek ir socialinei struktūrai.

Nors Azija yra viena iš sparčiausiai augančių automobilių rinkų – ir čia galima rasti apleistų gamyklų, kurios primena pramonės nuosmukį. Pietų Korėjoje, kur automobilių gamyba tapo pagrindiniu ekonomikos varikliu, yra keletas fabrikų, kuriuose kadaise buvo gaminami vietiniai automobiliai. Vienas pavyzdžių – „SsangYong“ gamykla, kuri buvo uždaryta po kompanijos bankroto. Dalis gamyklų po restruktūrizacijos buvo atgaivintos, tačiau daugelis liko apleistos ir tapo šiuolaikinės pramonės paveldu.

Teks transformuotis

Apleisti didžiuliai centrai ir gamyklos kelia klausimų apie pramonės ateitį ir miestų raidą. Ką daryti su dideliais pramoniniais kompleksais, kurie nebenaudojami? Ar šie miestai gali būti atgaivinti?

Kai kurie regionai siekia įkvėpti gyvybės savo ekonomikai transformuodami apleistus pramoninius objektus ir suteikdami jiems naują gyvenimą. Pavyzdžiui, Detroitas siekia pritraukti naujų investuotojų ir verslų, kurie prikeltų apleistas gamyklas, perstatydami jas į modernius biurus, gyvenamuosius kompleksus ar meno erdves. Toks požiūris gali padėti išsaugoti pramoninį paveldą ir įpūsti miestams naujos gyvybės.

Kitas svarbus aspektas – urbanistinis planavimas ir tvarios plėtros skatinimas. Pasak specialistų, miestai turi ieškoti būdų sumažinti priklausomybę nuo vienos pramonės šakos ir diversifikuoti savo ekonomiką. Tai padėtų išvengti situacijų, kai klestinčios vietovės po pramonės nuosmukio virsta kapinynu.

Automobilių pramonė, kaip ir bet kuri kita pramonės šaka, yra priklausoma nuo daugybės faktorių, o jos ateitis visada bus susijusi su naujais iššūkiais ir technologiniais pokyčiais. Svarbu suvokti milžinišką pramonės poveikį miestams ir ieškoti būdų, kaip skatinti tvarią plėtrą išsaugant pramoninį paveldą ir užtikrinant, kad miestai galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.

Kol kas apleistos Flinto ir Detroito gamyklos tampa traukos centru, kuriame kvapą gniaužiantys vaizdai nukelia į transporto istorijos gelmes.