Jau ku­rį lai­ką Skan­di­na­vi­jos did­mies­čiuo­se vei­kia va­di­na­mie­ji mies­to in­dė­nai, pa­si­rin­kę la­bai sa­vo­tiš­ką ir kiek kont­ro­ver­siš­ką pro­tes­to for­mą eko­lo­gi­jos idė­joms reikš­ti. Va­ka­rais jie su­si­ren­ka ma­žo­mis gru­pė­mis ir traukia... nu­lei­di­nė­ti dži­pų pa­dan­gų.

Ant au­to­mo­bi­lio prie­ki­nio stik­lo jie pa­lie­ka laiš­ką dži­po sa­vi­nin­kui - ja­me man­da­giai paaiš­ki­na sa­vo veiks­mus ir pa­ra­gi­na vai­ruo­to­jus nau­do­tis vie­šuo­ju trans­por­tu (žr. laiš­ko ver­ti­mą į lie­tu­vių kal­bą apačioje).

Taip ža­lie­ji ak­ty­vis­tai įspė­ja vai­ruo­to­jus, kad au­to­mo­bi­lių, ypač di­des­nių ir ga­lin­ges­nių kaip kad „Toyo­ta Land Crui­ser" ar „Hum­mer", sa­vi­nin­kai yra at­sa­kin­gi už kli­ma­to kai­tą. Šių ak­ty­vis­tų tiks­las - su­ma­žin­ti vi­su­rei­gių par­da­vi­mą ir pri­vers­ti di­des­nius au­to­mo­bi­lius pa­si­trauk­ti iš mies­tų gat­vių. „Kam rei­ka­lin­gi dži­pai mies­te, jei­gu jie skir­ti be­ke­lei? Ma­ža to, vi­su­rei­giai ry­ja la­bai daug de­ga­lų, o Že­mės iš­tek­liai nėra ­be­ga­li­niai. Šios ma­ši­nos į at­mos­fe­rą daž­nai iš­me­ta dvi­gu­bai dau­giau ang­lies diok­si­do, nei vi­du­ti­nis au­to­mo­bi­lis", - tvir­ti­no ini­cia­ty­vi­nės gru­pės „As­fal­tuo­tų džiung­lių in­dė­nai" na­riai.

Šie Stok­hol­mo gy­ven­to­jai tu­ri sa­vo in­ter­ne­to sve­tai­nę, ku­rio­je at­vi­rai ra­šo, kaip rei­kia veik­ti per to­kias ak­ci­jas, kiek dži­pų jie „neut­ra­li­za­vo" ir pan. Pab­rėž­ti­na, kad pro­tes­tuo­to­jai nie­ka­da ne­ga­di­na au­to­mo­bi­lių, t. y. ne­pjaus­to pa­dan­gų, o tik iš­lei­džia iš jų orą. Tai tet­run­ka 10 se­kun­džių.

In­ter­ne­to sve­tai­nė­je ga­li­ma ras­ti ir ne­ma­lo­nių is­to­ri­jų. Pa­vyz­džiui, kar­tą dži­po sa­vi­nin­kas, už­klu­pęs to­kį in­dė­ną, per­se­kio­jo jį 20 mi­nu­čių. Be to, ak­ty­vis­tų ži­nia­tink­lio sve­tai­nė­je gau­su dži­pų sa­vi­nin­kų gra­si­ni­mų su­si­do­ro­ti. Ir nors ma­žiau­siai 3 Stok­hol­mo ak­ty­vis­tai jau bu­vo suim­ti po­li­ci­jos, tai nė kiek neatg­ra­si­na mies­to in­dė­nų nuo nau­jų iš­puo­lių.

Ši veik­la po­pu­lia­rė­ja ir Da­ni­jo­je, ma­no­ma, kad ar­ti­miau­siu me­tu ims ras­tis ir ki­to­se ša­ly­se. Kai kur jau vyk­do­mos pa­na­šios, ta­čiau kiek tai­kin­ges­nės ak­ci­jos. Štai Bel­gi­jo­je ak­ty­vis­tai or­ga­ni­zuo­ja spal­vin­gas vie­šas ak­ci­jas ir ro­do rau­do­nas kor­te­les pra­va­žiuo­jan­čių dži­pų vai­ruo­to­jams, taip jie imi­tuo­ja per fut­bo­lo var­žy­bas ski­ria­mas bau­das už pa­da­ry­tas pra­žan­gas. Pak­laus­ti, ko­dėl vai­ruo­ja to­kias di­de­les ma­ši­nas mies­te, dži­pų vai­ruo­to­jai ne­su­ge­ba sklan­džiai pa­teik­ti ar­gu­men­tų, štai vie­nas tie­siog pa­sa­kė: „Na, dėl saugumo..."

Kai kur to­kių ak­ci­jų kaip ir ne­be­rei­kia. Pa­vyz­džiui, Lon­do­ne nuo ru­dens įsi­ga­lios įsta­ty­mas, ku­riuo di­des­nės ma­sės au­to­mo­bi­liams nu­ma­to­mas 25 sva­rų ster­lin­gų (apie 120 li­tų) mo­kes­tis die­nai už įva­žia­vi­mą į Lon­do­ną. „Tie, kas no­ri ir to­liau vai­ruo­ti la­biau­siai ter­šian­čias trans­por­to prie­mo­nes, tu­rės tie­sio­giai mo­kė­ti už ap­lin­kos taršą, ku­rią su­ke­lia. Tai prin­ci­pas „kas ter­šia, tas ir mo­ka", - sa­kė Lon­do­no me­ras Ke­nas Li­vings­to­ne'as.

As­fal­tuo­tų džiung­lių in­dė­nų laiš­kas vi­su­rei­gių sa­vi­nin­kams

Jū­sų dži­pas už­mu­ša!

Mes nu­lei­do­me vie­ną ar ke­lias jū­sų vi­su­rei­gio pa­dan­gas. Nie­ko as­me­niš­ka. Bė­da yra jū­sų au­to­mo­bi­lis – bū­tent jo mes ne­mėgs­ta­me. Jūs tik­riau­siai ži­no­te, kiek daug de­ga­lų jis su­nau­do­ja – ne­tu­rė­tu­me jū­sų mo­ky­ti. Ta­čiau ar­ba jūs ne­ži­no­te, ar­ba jums nu­si­spjau­ti į tai, kad jū­sų nau­do­ja­mi de­ga­lai nio­ko­ja ap­lin­ką. Moks­li­nin­kai yra įsi­ti­ki­nę, kad esa­me per žings­nį nuo to, jog kli­ma­to kai­ta tap­tų vi­siš­kai ne­kont­ro­liuo­ja­ma.

Kai le­dy­nai tirps­ta, dings­ta gė­lo van­dens šal­ti­nis. Kai ple­čia­si dy­ku­mos, dir­ba­ma (že­mės ūkiui tin­ka­ma) že­mė tam­pa ne­kul­ti­vuo­ja­ma. Kai jū­ros ly­gis ky­la, gy­ven­vie­tės at­si­du­ria po van­de­niu. Re­zul­ta­tas: mi­li­jar­dai pa­bė­gė­lių, be­ga­li­nės mir­tys. Pa­sak Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos, 160 tūkst. žmo­nių kas­met mirš­ta dėl kli­ma­to kai­tos pa­da­ri­nių.
Ka­dan­gi esa­te vis­kuo ap­rū­pin­tas šve­das, jūs iš­gy­ven­si­te il­giau, nei dau­gu­ma ki­tų Že­mės gy­ven­to­jų. Pa­žei­džia­miau­si dėl glo­ba­li­nio at­ši­li­mo, su­kel­to mū­sų pra­ban­gos, yra ne­tur­tin­gų ša­lių žmo­nės. Ta­čiau ga­liau­siai kli­ma­to chao­sas pa­veiks mus vi­sus: ir var­gin­gus, ir tur­tin­gus.

To ne­bus, jei ra­di­ka­liai su­ma­žin­si­me ang­lies diok­si­do emi­si­ją. Da­bar. Ne ry­toj. Štai ko­dėl mes „nu­gink­la­vo­me“ jū­sų vi­su­rei­gį, nu­leis­da­mi pa­dan­gas. Ka­dan­gi gy­ve­na­te mies­te, kur priei­na­mas vie­ša­sis trans­por­tas, jūs ne­tu­rė­si­te jo­kių pro­ble­mų at­si­dur­ti ten, kur no­ri­te, net ir ne­va­žiuo­da­mi sa­vo dži­pu.

As­fal­tuo­tų džiung­lių in­dė­nai