Skaudi statistika
Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius, pažymėjo, kad vyresnio amžiaus žmonių saugumo situacija eisme blogėja, todėl šios problemos negalima palikti nuošalyje.
2025 m. eismo įvykiuose šalies gatvėse ir keliuose žuvo iš viso 38 senjorai, o 571 buvo sužeisti. Palyginti su 2022–2024 m. laikotarpiu, anksčiau per metus eismo įvykiuose žuvusių ir sužeistų senjorų skaičiai vidutiniškai būdavo mažesni (atitinkamai 27 žūtys ir 519 sužalojimų).
TKA duomenimis, 2025 m. šalies pėsčiųjų perėjose žuvo septyni pėstieji, iš jų šeši buvo vyresni nei 60 metų, nelaimės įvyko šviesiuoju paros metu.
Pasak A. Juodeikio, pažymėta pėsčiųjų perėja ir geras matomumas sumažina dalį rizikų, tačiau saugią situaciją galiausiai lemia ir kitų eismo dalyvių elgesys: ar vairuotojas pėsčiąjį pastebi pakankamai anksti, ar sumažina greitį ir ar leidžia jam ramiai kirsti gatvę.
„Prie perėjos pavojinga ne tik nepristabdyti. Riziką sukuria ir prielaida, kad pėstysis dar spės pereiti, todėl vairuotojui svarbu reaguoti anksčiau, nei žmogus jau atsiduria važiuojamojoje dalyje. Vyresnio amžiaus žmogui gali reikėti kelių papildomų sekundžių, tačiau eisme būtent jos gali padėti išvengti nelaimės“, – sakė A. Juodeikis.
Svarbios net sekundės
Viešasis transportas senjorams dažnai yra patogi ir savarankiškumą išlaikyti padedanti kelionės priemonė, tačiau ir čia saugumą lemia ne vien tai, ar pavyksta išvengti avarijos.
2025 m. senjorai sudarė 63 proc. visų sužeistų viešojo transporto keleivių – 91 iš 144 nukentėjusiųjų.
Anot A. Juodeikio, viešajame transporte pavojingų situacijų gali kilti akimirksniu – žmogui dar nespėjus įsikibti, pasiekti kėdės ar saugiai pasiruošti išlipti.
„Viešojo transporto kelionėje svarbios tos kelios sekundės, kurių dažnai nepastebime: žmogus jau įlipo, bet dar neatsisėdo, transportas pajuda, o jis dar ieško, kur įsikibti, autobusas dar nesustojo, o keleiviai jau spaudžiasi prie durų. Tokiose situacijose pasiūlyti vietą, neužstoti praėjimo ar leisti ramiai įlipti nėra vien mandagumo klausimas – tai saugumo priemonė“, – teigė jis.
A. Juodeikis pabrėžė, kad neretai pakanka paprastų veiksmų: neužstoti durų, nesistumdyti, palikti priėjimą prie turėklo, pasiūlyti vietą atsisėsti ar padėti turinčiam nešulį.
Pravers planavimas
Pasak eksperto, senjorų saugumas gatvėje prasideda dar prieš išeinant iš namų. Atšvaitas turėtų būti prisegtas matomoje vietoje, o ne likti rankinėje ar kišenėje.
Artimieji gali padėti suplanuoti patogesnį maršrutą, kuriame būtų saugesnės perėjos, geresnis apšvietimas ar mažiau skubėjimo, taip pat priminti pasirūpinti įkrautu telefonu.
„Prie pėsčiųjų perėjos pavojų dažnai sukuria ne pati vieta, o skubėjimas. Vairuotojui svarbu greitį mažinti dar prieš pėsčiajam žengiant į važiuojamąją dalį, o pačiam pėsčiajam – įsitikinti, kad automobilis tikrai sustojo. Kilus klausimų, ar saugu kirsti važiuojamąją kelio dalį, visada galima kreiptis pagalbos į šalia esančius žmones“, − sakė A. Juodeikis.
Prie pėsčiųjų perėjos pavojų sukelia ne pati vieta, o skubėjimas.
Ekspertas pridūrė, kad viešajame transporte išlipant svarbu neskubinti priešais esančio žmogaus, nespausti prie durų, o išlipus – nekirsti gatvės iškart prieš autobusą ar už jo, nes tokiu atveju kiti vairuotojai pėsčiąjį gali pastebėti per vėlai.
„Kalbėdami apie saugumą neturėtume galvoti, kaip apriboti vyresnio amžiaus žmonių keliones. Priešingai – turime padėti senjorams numatyti galimą riziką. Dažniausiai ji kyla dėl skubėjimo ar neatidos“, – reziumavo A. Juodeikis.
Naujausi komentarai