Lietuvos vairuotojai: keliuose elgiamasi kultūringiau

„Šiandien minima Saugaus eismo diena. Tyrimas mums parodė, kaip keliuose jaučiasi vairuotojai ir kokias problemas jie mato. Ypač džiugina, jog žmonės vis labiau nori prisiimti asmeninę atsakomybę, kritiškiau ir sąmoningiau suvokia kelyje vykstančius įvykius, ne tik stebi aplinką, ją analizuoja, bet ir pastebi pokyčius“, – vairuotojus sveikina LTSA direktorius Genius Lukošius.

Vertindami eismo kultūrą keliuose apklausos respondentai išskyrė tris pagrindines problemas: greičio viršijimą (32 proc.), nesaugų manevravimą (20 proc.) bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams (17 proc.). Net pusė jų (51 proc.) pripažino, jog buvo patekę į avarines situacijas dėl to, kad vairuotojai nesilaikė reikiamo atstumo, užsiėmė pašaliniais reikalais (42 proc.) ar tiesiog neparodė posūkio signalo (41 proc.).

Apklausos rezultatai rodo, jog į avarines situacijas dėl greičio viršijimo dažniau patenka vyrai, tuo tarpu moterys teigia, jog jos dažniau susiduria su avarinėmis situacijomis dėl kitų vairuotojų atstumo nesilaikymo. Apie tai, kad vairuotojai užsiima pašaliniais reikalais ir nerodo posūkio, pasisakė didmiesčių gyventojai.

„Didmiesčiuose vairuotojai turėtų būti atidesni vairuodami dėl gausesnio automobilių srauto, intensyvaus eismo ir itin stimuliuojančios aplinkos: reklaminiai užrašai, didesnis kelio ženklų skaičius, daugiau pėsčiųjų, todėl užsiėmimas pašaline veikla vairuojant ar posūkio nerodymas gali tapti eismo įvykio priežastimi. Be to, miesto vairuotojas dažniau patiria stresą vienu metu koncentruodamasis į keletą veiklų“, – teigia vairavimo mokyklų psichologė Renata Gataveckaitė.

Kultūringas elgesys yra ne tik nustatytų Kelių eismo taisyklių laikymasis, pagarba šalia esančiam, bet ir mūsų pačių reakcija į kito asmens nepageidaujamą elgesį.

71 proc. apklaustųjų mano, kad nekultūringą elgesį kelyje dažniausiai lemia žmogiškumo ir pagarbos kitiems eismo dalyviams stoka, 61 proc. – asmeninės atsakomybės už kitus eismo dalyvius nebuvimas, 52 proc. – psichologinės problemos, 47 proc. – asmeninės žmonių charakterio savybės, o 45 proc. mano, kad tokį elgesį lemia eismo dalyvių savanaudiškumas.

„Nuomonės, kad nekultūringą elgesį eisme dažniausiai lemia žmogiškumo ir pagarbos kitiems eismo dalyviams stoka, dažniau laikosi vyriausi (56 m. ir vyresni) respondentai. Šio amžiaus vairuotojai supranta, kad jų vairavimas skiriasi nuo jaunesnių, jie stengiasi vairuoti atsakingiau, tad neretai to tikisi ir iš kitų eismo dalyvių. Kad trūksta asmeninės atsakomybės už kito saugumą, dažniau nurodo moterys, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Taip yra todėl, kad moterims asmeninė atsakomybė yra labai svarbi vertybė, o mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai didesnę asmeninę atsakomybę už kitų eismo dalyvių saugumą vairuojant jaučia dėl glaudesnių tarpusavio ryšių“, – sako psichologė.

Lygiai tiek pat – 70 proc. apklaustųjų – mano, kad prie eismo kultūros gerinimo dabar ir ateityje labiausiai prisidėtų pagarba ir žmogiškas kito eismo dalyvio supratimas.

„Kultūringas elgesys yra ne tik nustatytų Kelių eismo taisyklių laikymasis, pagarba šalia esančiam, bet ir mūsų pačių reakcija į kito asmens nepageidaujamą elgesį. Savitvarda, empatija, gebėjimas išlikti ramiam, nesivelti į nereikalingą riziką yra socialiai priimtinas atsakas daugelyje gyvenimiškų situacijų. Kelyje – ypač“, – pasakoja R. Gataveckaitė.