Lietuvos naudotų automobilių rinka – neskaidri, tačiau kai kur – dar prasčiau

Niūrūs rezultatai

Automobilių duomenų įmonė „carVertical“ atliko kasmetį rinkos skaidrumo tyrimą, siekdama įvertinti, kokiose šalyse įsigyti transporto priemonę iš antrų rankų – rizikingiausia.

Lietuva, kaip ir pernai, reitingų lentelėje užėmė 23 vietą – tai vienas blogiausių rezultatų tarp visų tyrime dalyvavusių šalių.

Latvija – 24-oje vietoje, Estija – 21-oje, o Lenkija – 18-oje.

Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje 7,7 proc. automobilių rida buvo suklastota. Vidutiniškai šie duomenys buvo koreguojami 100,5 tūkst. km. Pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia tik Latvija, kurioje rida vidutiniškai sumažinama 102,6 tūkst. km.

Apgadintų automobilių statistika taip pat nedžiugina: 51,3 proc. visų „carVertical“ mūsų šalyje tikrintų transporto priemonių buvo apgadintos, o vidutinė žalos vertė siekė 3 500 eurų.

Tebeperka senienas

Įsigyti automobilį, kurio rida suklastota ar praeityje buvo apgadintas, labiausiai rizikuoja iš užsienio įvežtas transporto priemones perkantys vairuotojai.

63 proc. visų naudotų automobilių Lietuvoje buvo importuoti iš kitų šalių, tad naujo modelio besidairantys pirkėjai turėtų būti itin atidūs.

Per metus Lietuvoje smuktelėjo perkamų transporto priemonių amžius: 2023 m. lietuviai domėjosi 10,1 metų automobiliais, o 2024-aisiais – 12,1 metų. Senesnius automobilius tikrino tik suomiai – vidutinis transporto priemonių amžius siekė 13,7 metų.

Net 51,3 proc. visų „carVertical“ mūsų šalyje tikrintų transporto priemonių buvo apgadintos.

Kaip ir praeitais metais, skaidriausia naudotų automobilių rinka – Jungtinėje Karalystėje. Automobilių, kurių rida suklastota, dalis čia siekė vos 2,1 proc. ir tik 17,8 proc. transporto priemonių buvo apgadintos.

Skirtingai nei kontinentinėje Europoje, Jungtinėje Karalystėje absoliučios daugumos automobilių vairas yra dešinėje pusėje, dėl to vos 2 proc. visų šalies transporto priemonių buvo įvežtos iš užsienio.

Pirmame skaidriausių šalių penkete taip pat rikiuojasi Italija, Šveicarija, Vokietija ir Švedija.

„Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių automobilių pirkėjai rečiau susiduria su ridos klastojimo atvejais ar nuslėptais defektais. Griežtesni įstatymai užtikrina, kad pirkėjai gali labiau pasitikėti transporto priemonių istorija ir kokybe“, – sakė „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.

Ydinga praktika klesti

Neskaidriausios šalys – Ukraina, Latvija, Lietuva, Rumunija ir Estija.

Apgadintų ir suklastotos ridos automobilių gausa, senas transporto priemonių parkas ir reikšminga importo dalis lemia tai, kad šių šalių rinkos vertinamos kaip itin rizikingos.

„Situacija Rytų Europos naudotų automobilių rinkoje išlieka nepakitusi: už ridos klastojimą ar defektų nuslėpimą nubaudžiami vienetai, ši ydinga praktika dar ilgai neišnyks“, – teigė M. Buzelis.

Daugiausia ridos klastojimo atvejų tarp Europos šalių fiksuojama Latvijoje – 11,1 proc. ir Ukrainoje – 9,6 proc. Didžiausia apgadintų automobilių dalis – Lenkijoje (61,2 proc.) ir Slovakijoje (60,5 proc.).

Rinkos skaidrumo indeksas skaičiuojamas atsižvelgus į šiuos rodiklius: odometrų, kurių rodmenys suklastoti, procentinę dalį, suklastotų odometrų duomenų vidurkį kilometrais, apgadintų automobilių procentinę dalį, santykinę žalos sumą, importuotų naudotų automobilių procentinę dalį, vidutinį patikrintų automobilių amžių.