Lietuvos kelio ženklai stebina keliautojus

Australas Yarno Pynė, į „Land Rover“ visureigį sukrovęs visą savo mantą, keliauja aplink pasaulį. Per mėnesį jis apkeliavo visą šiaurinę Europos dalį. Keliautojas kelias dienas buvo apsistojęs ir uostamiestyje. Jam nuostabą sukėlė pašėlę vairuotojai ir gera kelio ženklų sistema.

- Ką manote apie Lietuvos kelių būklę, lygindamas juos su kitų šalių keliais?

- Tik įvažiavus į Lietuvą, susidarė įspūdis, kad šalies keliai yra labai rekonstruojami. Pastebėjau, kad geriausios būklės yra tie keliai, kurie jungia didmiesčius. Atrodo, kad, tvarkant kelius, pirmenybė tenka tiems, kuriais važiuoja tarptautinių reisų sunkvežimiai. Tokia pat padėtis ir Suomijoje, ir Rusijoje, ir kitose Baltijos šalyse.

Blogiausi keliai visada yra miestų centruose. Tai tik dar labiau sustiprina įspūdį, jog svarbiausia kelių tvarkytojams, kad patogiai važiuotų sunkvežimiai iš Vokietijos, Lenkijos ar kitų šalių.

Galiu pasakyti, kad Lietuvos keliai lygiuojasi į Airiją. Per 5 mėnesius apkeliavau 15 ES šalių ir ne visur susidariau tokį gerą įspūdį.

- Ar sunku kirsti sienas?

- Į Lietuvą įvažiavau pro Liepoją. Latvių vairuojama mašina prieš mane buvo kruopščiai kratoma – pasieniečiai tikrino bagažą, žmones, mašinos dugną. Jau išsigandau, kad ir man reikės iškrauti visus savo daiktus, o tai gali užtrukti ne vieną valandą. Tačiau pasienietis tik paėmė mano pasą ir mašinos registracijos pažymėjimą, bet nemanau, kad juos bent atsivertė. Mėgino manęs klausti kažko lietuviškai, bet paskui tiesiog numojo ranka ir praleido mane.

Estijoje buvo sunkiau, nes buvau pametęs mašinos registracijos pažymėjimą. Tai buvau priverstas mašiną palikti aikštelėje ir laukti dvi dienas, kol bus iš naujo sutvarkyti dokumentai.

- Kokia Jūsų nuomonė apie Lietuvos kelio ženklus?

- Nuostabu! Tai geriausi kelio ženklai iš visų Baltijos šalių. Jie yra idealaus dydžio ir suteikia informacijos net apie menkiausius kelio pokyčius. Jie aiškūs netgi „visiškam“ užsieniečiui.

Didžiausią įspūdį paliko kelio juostos – jų dydis, susikirtimų žymėjimas. Įvažiavęs į Lietuvą, iš karto pradėjau juoktis, kad šioje šalyje turbūt labai pigūs dažai, nes tiek daug jų sunaudota keliams. Bet tai yra puiku, nes kiekvienas vairuotojas sutiks, kad vairuojant niekada nėra per daug informacijos.

- Ką manote apie lietuvių vairuotojų kultūrą?

- Galėčiau pasakyti, kad lietuviai yra iracionalūs ir pavojingi vairuotojai, jei prieš tai nebūčiau buvęs Latvijoje. Tenykščiai – tikri lunatikai. Ypač sostinės gyventojai – lekia greitai ir sunku nuspėti jų tolimesnius veiksmus.

Lietuviai ne taip skuba, laikosi greičio apribojimų. Tačiau kartais atrodo, kad vairuoja labai užsisvajoję žmonės. Jeigu pamatai kažką rodant posūkio signalą, gali būti tikras, kad tai užsienietis. Susidarė įspūdis, kad vietiniai net nežino, kur toks dalykas yra.

- Ką galite pasakyti apie automobilius, kuriuos vairuoja lietuviai?

- Nepastebėjau „Ferrari“ ar „Mercedes“ gausos gatvėse. Tačiau galiu pasakyti, kad Lietuvos, kaip naujos Europos Sąjungos narės, keliuose automobiliai yra panašaus amžiaus kaip ir kitur. Aišku, tik nėra daug naujų automobilių. O ir kaip vietiniai galėtų įsigyti naujus automobilius, kai tokie maži atlyginimai ir tokios kainos?

Tačiau sunku kalbėti apie žmonių piniginę padėtį vien pažiūrėjus į vairuojamą automobilį. Paryžiaus priemiesčiuose aš mačiau turbūt baisiausiai atrodančių automobilių. Jie stovi be pusės langų ir smarkiai aplamdyti. Čia - saugumo problema. Paryžiuje, kaip ir, pavyzdžiui, Zagrebe ar kai kuriuose Vokietijos šiauriniuose miestuose, mažai naudojama signalizacija. Tad senesni automobiliai ten atrodo daug baisiau nei Lietuvoje.

Klaipėdos gyvenamuosiuose rajonuose mašinos taip pat nėra labai naujos, tačiau tik viena kita atrodo taip, lyg būtų sudaužyta prieš daugybę metų ir palikta kaip paminklas miestui.