Kaimynai stengiasi

Statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė oficialius ES šalių atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) sunaudojimo rodiklius transporto sektoriuje.

2021 m. duomenimis, Lietuva užima priešpaskutinę – 26-ąją – vietą. Dėl įsipareigojimų ES nevykdymo Lietuvai greičiausiai teks pirkti kvotas iš kitų ES valstybių.

Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvoje (RED II) nustatytas tikslas – 2020 m. pasiekti 10 proc. AEI tikslą.

Deja, Lietuva transporto sektoriuje 2020 m. pasiekė vos 5,5 proc. lygį, pralenkdama tik Graikiją. Lietuvos rodiklis kone dvigubai mažesnis nei bendras ES šalių vidurkis (10,2 proc.), atsilikta nuo kaimynių Estijos, Latvijos ir Lenkijos.

„Efektyviausia priemonė Lietuvoje padidinti AEI dalį transporte yra biodegalų maišymas į naftos degalus. Tai ne tik pigiausias, bet ir pridėtinę vertę šalies ekonomikai kuriantis būdas, nes skatinama vietos pramonė ir žemės ūkis, taip pat didinama energinė nepriklausomybė. Deja, biodegalai jau daugybę metų Lietuvoje ne tik neskatinami, bet sukuriamos kliūtys jiems plačiau naudoti“, – pabrėžė Lietuvos atsinaujinančių energetikos išteklių energetikos konfederacijos (LAEIEK) prezidentas Martynas Nagevičius.

Dėl įsipareigojimų ES nevykdymo Lietuvai greičiausiai teks pirkti kvotas iš kitų ES valstybių.

Kliūtys biodegalams

Tik 2020-aisiais buvo panaikintas įstatymui prieštaraujantis ministrų įsakymas, draudžiantis biodegalus į dyzeliną maišyti žiemos laikotarpiu, nors nebuvo jokių objektyvių priežasčių šiam draudimui.

Be to, poįstatyminiai teisės aktai leido prekybininkams pardavinėti grynus naftos degalus iš Valstybės rezervo, nors įstatyme numatytas privalomas biodegalų maišymas.

Galiausiai, iš pašarams skirto palmių aliejaus šalutinio produkto (PFAD) pagaminti biodegalai nelaikomi pirmos kartos biodegalais. Dėl to šią žiemą mažmeninėje degalų rinkoje parduodamas tik dyzelinas su PFAD, o lietuviški biodegalai eliminuoti iš rinkos.

Atsinaujinančios energetikos ekspertas pažymėjo, kad biodegalai tik viena iš priemonių skatinti žaliąją energiją transporto sektoriuje. Ne mažiau svarbu skatinti elektromobilių įsigijimą ir sparčiai diegti reikalingą infrastruktūrą, plėtoti biometano ir žaliojo vandenilio panaudojimo galimybes.

Paremsime skandinavus?

Už Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvos nevykdymą šalims-narėms numatytos nuobaudos – greičiausiai teks pirkti papildomas kvotas iš šalių, kurios su dideliu perviršiu įvykdė 10 proc. tikslą.

„Eurostat“ duomenimis, 2020 m. pagal AEI naudojimą transporto sektoriuje pirmavo Švedija (31 proc.), vėliau ėjo Suomija, Nyderlandai.

„Už įsipareigojimų nevykdymą Lietuvai greičiausiai teks pirkti kvotą ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais paremti švedus ar suomius, kurie gautas lėšas galės investuoti į savo atsinaujinančios energetikos plėtrą. To nebūtų, jei laiku būtume priėmę sprendimus skatinti savų AEI naudojimą“, – sakė M.Nagevičius.