AKTUALU

Iš Klaipėdos vairuotojų atėmė autodromą

Kai kurių mūsų gatvėse įvykstančių avarijų priežastimi drąsiai galima laikyti ne vairuotojų neatidumą ar įžūlumą, bet elementarią patirties stoką, nesugebėjimą išnaudoti visų mašinos galimybių. Taip mano vienos didžiausių Klaipėdos vairavimo mokyklų instruktoriai. Išeities iš avarinės situacijos teoriškai mokoma beveik visose vairavimo mokyklose, tačiau instruktoriai negali praktiškai pademonstruoti savo žinių. Jau daug metų Klaipėdoje nėra veikiančio kompleksinio mokomojo autodromo.

Autodrome statomi pastatai

Miesto vairavimo mokyklos kursantus praktinio vairavimo moko nedidelėse savo teritorijos aikštelėse. Jose yra tik elementarios “mokymo priemonės”, kurių reikia vairavimo egzaminui išlaikyti: estakada, vėliavėlėmis pažymėtas “garažas”. Kai kurios vairavimo mokyklos, neturinčios savų mokymo aikštelių, naudojasi buvusio autodromo priešais Vakarų laivų gamyklą likučiais. Šis autodromas atsidūrė uosto plėtros zonoje, todėl naudojamas jo reikmėms. Nemažoje autodromo teritorijos dalyje jau išdygo uosto kontrolės kompleksas. Buvę autodromo įrenginiai nebetinkami naudoti, apauga krūmais. Netrukus ir juos įsisavins uostas. Dabar autodromo liekanose galima atlikti “įvažiavimą į garažą” ir dar porą pratimų.

Pažymėjimą gavęs vairuotojas savarankiškai mokosi važinėti ekstremaliomis sąlygomis – miesto gatvėse ir automagistralėse. Kai kurie vairavimo subtilybių niekada neišmoks – avarija visam laikui nutraukia tobulėjimą.

Nemoka naudotis ABS

Senuose, prieš dvidešimt metų išleistose vairavimo vadovėliuose nurodyta, kad visavertį vairuotoją galima paruošti tik kompleksiniuose autodromuose. Nurodytos mokymo ir treniruočių aikštelės Fukuoke (Japonija), Augsburge (Vokietija), Reklinhauzene (Austrija), kuriose vairuotojai buvo mokomi kliūtis apvažiuoti zigzagais, atlikti posūkį slidžiame kelyje. Svarbiausia mokymo dalis būdavo važiuoti ruožu, kur į važiuojamąją dalį staiga “išbėga” manekenas. Išsivysčiusiose šalyse tokie mokymo kompleksai užima dešimties ir daugiau ha teritoriją. Dar praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje automobilių skaičius šiose šalyse pasiekė neregėtą lygį. Reikėjo skubiai parengti vairuotojus, mokančius suvaldyti vis galingesnius automobilius.

Padaugėjus mašinų Lietuvoje, deja, vairuotojų meistriškumas nepagerėjo. Į avarijas patenka ir mėgėjai, ir profesionalai. “BMW vairavimo akademijos” instruktoriai pastebėjo, kad ne visi šiuolaikiškų mašinų vairuotojai moka naudotis elektroninio valdymo galimybėmis: “Vairuotojas žino, kad automobilis turi ABS, tačiau nežino, kaip teisingai ja pasinaudoti”.

Nėra kur rengti profesionalų

“B” kategorijos vairuotojus dar šiaip taip galima ruošti nepritaikytose kai kurių vairavimo mokyklų aikštelėse, likusioje autodromo dalyje (kaip sakoma, liekanų dalia – laiko klausimas), o profesionalų rengimo reikalai tiesiog tragiški. Įprasti “garažai” ir estakados, skirti lengviesiems automobiliams, netinka. Sunkvežimiams, ypač su priekabomis, reikia visaverčių autodromų.

Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro, daugiau kaip 30 metų ruošiančio vairuotojus, direktorė Birutė Dirmotienė sakė, kad uostamiestyje iškilo rimta profesionalių vairuotojų rengimo problema. “Darbdaviai, priimantys dirbti vairuotojus, reikalauja, kad jie būtų rengiami valdyti šiuolaikiškus sunkvežimius, mokytųsi specialiose trasose. Deja, tokios trasos nėra. Nejaugi vairuotojus reikės vežti į sostinės autodromus ir ten šlifuoti įgūdžius?”

Vakarų karinės apygardos vadas pulkininkas leitenantas Česlovas Šlegaitis pastebėjo, kad ir kariškiams praverstų šiuolaikiškas autodromas. Kol kas viename poligone jie turi tik seną, minimaliai įrengtą autodromą, kurio pajėgumo nepakanka. Pasak B.Dirmotienės, į juos kreipėsi vienos karinės dalies vadovai, prašydami padėti rengti vairuotojus pagal vieną vairuotojų kategoriją: “Deja, jiems teko atsakyti, nes mes neturime tinkamo autodromo”.

Sena technika

“Ne mūsų centrui reikia autodromo. Mes išgyventume, net jeigu ir neberengtume vairuotojų. Tačiau vairuotojų rengimas yra vienas svarbiausių užimtumo problemos sprendimo būdų, nes Lietuvoje du trečdaliai krovinių gabenami automobiliais, - teigė B.Dirmotienė. – Senieji vairuotojai pasitraukia, kaip parengti naujus?” B.Dirmotienė pateikė pavyzdį, kai vienas darbdavys lizingo būdu galėjo įsigyti tik dalį naujų automobilių, nes ne visi jo vairuotojai mokėsi vairuoti naujus automobilius. Autodrome kursantai būtų mokomi vežti pavojingus krovinius.

Kai kurių transporto įmonių vadovų nuomone, Klaipėdos vežėjai ateityje gali prarasti dalį užsakymų – juos aplenks sostinės, o paskui ir kitų šalių vežėjai. Jiems keliami vis nauji reikalavimai. Šiuo metu mes neturime nė vienos mokymo įstaigos, rengiančios tarptautinių reisų vairuotojus, atitinkančios ES normas. Mokymo technika – seni tarybiniai sunkvežimiai: pasenę, neekonomiški, kenkiantys ekologijai. Nėra specializuotų sunkvežimių ir priekabų, autobusų. Po 2004 metų mieste visiškai nebebus rengiami profesionalūs vairuotojai, nes senasis autodromas bus visas užstatytas – tai numato Vyriausybės sprendimas.

Naują autodromą pastatyti galima, lėšų jam įrengti taip pat įmanoma rasti, pavyzdžiui, iš valstybinių prioritetinių projektų programos. Tačiau didžiausia problema – žemė. Pasak B.Dirmo-tienės, Klaipėdos apskrities administracijoje jai pasakė, kad žemės galima įsigyti bendrais pagrindais konkurso būdu. Miesto planavimo departamento direktorius Kastytis Macijauskas sakė, kad miesto žemė brangi, todėl tikslingiau ieškoti sklypo užmiestyje. O kol klausimas “keliauja per instancijas”, profesionalūs vairuotojai rengiami senoviškai.