Kelionė tarp dviejų sostinių: galima greičiau arba pigiau Pereiti į pagrindinį turinį

Kelionė tarp dviejų sostinių: galima greičiau arba pigiau

2025-04-06 22:00 kauno.diena.lt inf.

Kelionė traukiniu iš Lietuvos sostinės į Taliną, su persėdimu Valgos stotyje, trunka šiek tiek daugiau nei 10 valandų. O elektromobiliu?

Kelionė tarp dviejų sostinių: galima greičiau arba pigiau
Kelionė tarp dviejų sostinių: galima greičiau arba pigiau / milius.lt nuotr.

Lenktyniavo ir su lėktuvu

Ne vieną rekordą vairuojant pasiekęs keliautojas Vitoldas Milius tokių iššūkių jau yra patyręs ir anksčiau: kadaise tikrino, kaip greičiau iš sostinės nuvykti iki Palangos – teko lenktyniauti ir su traukiniu, ir su lėktuvu, ir su legendiniu laivu „Raketa“, plaukiančiu į Nidą.

Neseniai atsiradus naujai traukinių krypčiai iš Vilniaus, V. Milius elektromobiliu važiavo į Krokuvą.

Kelionei į Estijos sostinę V. Milius pasirinko vidutinio dydžio elektrinį „KIA EV3“, viena įkrova galintį nuvažiuoti iki 605 km.

„Teoriškai net nereikia lenktyniauti – Taliną greičiau galima pasiekti automobiliu. Važiuojant be sustojimų, o ypač vasarą, kai greitkelyje iki Panevėžio galima spausti ir 130 km/val., kelionė daug trumpesnė nei traukiniu. Visgi daugeliui per tuos 600 km reikės kartą ar du stabtelti bent jau į tualetą ar pramankštinti raumenis. Tai šį kartą ir aš važiavau, pavadinkime, šeimos režimu. Visiškai neskubėjau, sustojau užkąsti, išgerti kavos. Oras nelepino, buvo dargana, tad vaikštinėti gamtoje noro nebuvo, bet šiaip kelias link Talino turi ir labai gražių atkarpų: pavyzdžiui, Latvijoje jis driekiasi visiškai šalia Rygos įlankos kranto“, – pasakojo V. Milius.

Įvertino infrastruktūrą

Atstumas nuo Vilniaus geležinkelio stoties, kur V. Milius startavo 7 val. ryto, išlydėjęs traukinį, iki Talino stoties – 609 km.

Norint „KIA EV3“ įveikti visą nuotolį viena įkrova, tektų važiuoti itin taupiai ir net viršyti gamintojo deklaruojamą galimą nuvažiuoti atstumą. Tai įmanoma, tačiau šį kartą keliautojas rinkosi važiavimą neaukojant patogumo.

„Visiškai netaupiau – jungiau šildymą, muziką, važiavau nesukdamas galvos dėl elektros. Kita vertus, norėjau išbandyti kelyje esančias „Ignitis“ įkrovimo stoteles ir aplink jas esančią infrastruktūrą. Vienoje sustojau dar Lietuvoje. Nors įkrauti automobilio dar tikrai nereikėjo, buvo įdomu aplankyti naują kavinę šalia kelio“, – sakė V. Milius ir užsiminė, kad, nespėjus išgerti kavos, automobilio baterija jau vėl buvo visiškai įkrauta.

Elektromobiliams viena įkrova galint nuvažiuoti kelis šimtus kilometrų ir turint greitojo įkrovimo galimybę, bene svarbiausiu aspektu dabar tampa aplink įkrovimo stoteles esanti infrastruktūra.

„Oras buvo žvarbus, tad, sustojus kad ir 15 minučių, lauke nebūsi, sėdėti mašinoje irgi ne geriausias variantas. Važiuojant per Baltijos šalis dabar iš esmės visame maršrute yra pakankamai greitojo įkrovimo stotelių ir šalia daugelio jų yra kavinė, restoranas, vaikų žaidimų aikštelė. Patogumo prideda ir tai, kad užtenka vienos programėlės – „Ignitis“ tinklas užtektinai išplėtotas“, – teigė keliautojas.

Važiavau šeimos režimu. Visiškai neskubėjau, sustojau užkąsti, išgerti kavos.

Daug ilgų kelionių elektromobiliu įveikęs V. Milius pasakojo, kad jau nebereikėtų iš gamintojų tikėtis didesnio nuvažiuojamo atstumo – svarbu, kad automobilis turėtų greito įkrovimo galimybę. Šiai kelionei pasirinktas „KIA EV3“ gali krautis daugiau kaip 100 kW galia, vadinasi, nuo 0 iki 100 proc. bateriją įkrauti galima per maždaug pusvalandį.

Aplenkė 4 valandomis

Dalydamasis įspūdžiais apie kelionę į Taliną jis paminėjo, kad, nors ir nesistengė taupyti, šiame kelyje nėra kaip ir paskubėti – intensyvus vilkikų eismas, tad kiekvienas lenkimas kelia papildomą stresą ir pavojų, o sutaupytas laikas vos apčiuopiamas.

Automobilyje esančios juostų ir atstumo palaikymo sistemos veikė puikiai, važiavimas nesistengiant nieko lenkti dar ir sutaupė jėgų.

„Kelionėse turiu įprotį klausytis tinklalaidžių, pagalbinės vairuotojo sistemos leidžia jomis mėgautis. Bandant aplenkti, žiūrėti, kad neviršytum greičio, nesusidurtum kaktomuša, ir taip taupant minutę kitą pasiklausyti ko nors įdomaus – be šansų. Važiuodamas normaliai, pagal taisykles, Taliną pasiekiau aplenkęs traukinį 4 valandomis 31 minute, visiškai nepavargęs. Tą pačią dieną ir namo grįžau“, – sakė V. Milius.

Išlaidos – skirtingos

Vos atsiradus Talino krypčiai traukinio keleiviai turėjo net du kartus persėsti, tačiau dabar maršrutas tapo greitesnis, tačiau kelionė vis tiek dar trunka kiek daugiau nei 10 valandų.

Automobiliu, net ir su sustojimais ir baterijos įkrovimu, kelionė vis dar keliomis valandomis greitesnė.

Traukinio bilietas iš Vilniaus į Taliną šiuo metu kainuoja 39 eurus. Kelionės metu „KIA EV3“ sąnaudos siekė 17 kWh/100 km, o vidutinė elektros kaina „Ignitis“ tinkle siekia 44 centus. Tad kelionė elektromobiliu į Taliną vidutiniškai kainavo 45 eurus.

„Galima sakyti, kad papildomi keli eurai važiuojant automobiliu mokami už patogumą ir laisvę rinktis savo kelionės laiką ir maršrutą, tačiau jeigu važiuoja du ar daugiau žmonių, finansinė nauda aiški, – komentavo V. Milius ir pridūrė, kad kelionė traukiniu taip pat turi savų kozirių. – Žmonės, dirbantys prie kompiuterio, laiką vagone gali išnaudoti efektyviai. Nenoriu pasakyti, kad vienas ar kitas būdas būtinai geresnis. Tiesiog įdomu palyginti ir įvertinti, taip pat ir įsitikinti, kad mitas, jog elektromobiliai netinkami ilgoms kelionėms, jau nebegalioja.“

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų