Kelininkų gudrybės: vairuotojai piktinasi, ekspertai juokiasi

Drebino skandalai

Prieš keletą metų Susisiekimo ministerija paviešino skandalingus faktus apie piktnaudžiavimus kelių statybos srityje. Susisiekimo ministerijos kontroliuojamam Kelių ir transporto tyrimo institutui atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad per trejus metus, kai šiai sričiai dirigavo socialdemokratų partijos atstovai, net 80 proc. atvejų rangovai pasinaudojo normatyvuose nurodyta didžiausia leistina kelio dangos storio nuokrypio riba, kuri siekė beveik 10 cm.

Apskaičiuota, kad, paklojus vos 1 km 9,8 cm plonesnės 8 m pločio asfalto dangos, tada buvo galima „uždirbti“ 57 tūkst. 70 eurų – dabartinėmis kainomis – gerokai per 100 tūkst. eurų.

Po šių pareiškimų sekė politikų pažadas radikaliai sugriežtinti kelių klojimo ir remonto darbus. Nors vairuotojai vis dar paburba dėl kelininkų darbo kokybės, kelių tiesimo ekspertai tikina, kad situacija pasikeitusi iš esmės. Jų teigimu, dabar tai – griežtai reglamentuojama sritis, kuriai taikomi įvairūs techniniai standartai ir preciziškos testavimo procedūros: nuo medžiagų parinkimo iki galutinio asfalto sluoksnio.

Mėginiai: naujai paklotuose keliuose galima matyti išgręžtas nedideles cilindro formos duobeles. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Siekia skaidrumo

Kelių tiesimo specialistų teigimu, paplitę mitai apie „pataupytą asfaltą“ ar „darbus ne pagal standartą“ juos verčia nebent nusišypsoti – esą dėl akylos kontrolės, reglamentų, didžiulių baudų, žalos reputacijai ir aštrios konkurencijos tokie dalykai sunkiai įsivaizduojami.

„Kokybės kontrolė kelių sektoriuje vykdoma labai griežtai ir dažniausiai mums, gyventojams, tai nematoma ir nežinoma. Toks nežinojimas kartais sukelia žmonėms abejonių dėl kokybės, klausimų, kodėl naujame kelyje galima pamatyti kokią nors smulkią duobutę, – komentavo asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko. – Norime, kad tokių abejonių būtų kuo mažiau. Atskleidus kelininkų darbų užkulisius, galima įsitikinti, kad bene kiekvienas kelio sluoksnio centimetras yra kruopščiai tikrinamas.“

Pasak kelių ir tiltų tiesimo įmonės „Alkesta“ technikos direktoriaus Irmanto Karalevičiaus, kelią sudaro gausybė sluoksnių, ir kiekvieno jų specifika – savita.

„Kelio tiesimas pradedamas nuo sankasos, arba kitaip – pamato. Po to pilamas šalčiui atsparus sluoksnis, skaldos arba žvyro sluoksniai, o viskas užbaigiama asfalto pagrindu. Kiekvienas šių sluoksnių turi atitikti griežtas specifikacijas, kad būtų užtikrintas ilgaamžiškumas ir saugumas“, – tikino specialistas.

Nėra taip, kad nuvažiavome, pasikasėme karjere mums reikiamo žvyro ir viskas, naudojame.

Sertifikuotas net žvyras

Pašnekovo žodžiais, bet kuri naudojama medžiaga turi būti išbandyta, patvirtintas jos tinkamumas.

„Nėra taip, kad nuvažiavome, pasikasėme karjere mums reikiamo žvyro ir viskas, naudojame. Tikrai ne – pirma reikia įvertinti jo granuliometriją, užterštumą, laidumą vandeniui. Šiuos ir kitus tinkamumo bandymus atliekame savo įmonės akredituotoje laboratorijoje. Turime įsitikinti, kad mūsų naudojamos medžiagos atitinka joms keliamus kokybinius parametrus, nes vėliau užsakovas tirs pakartotinai ir vis tiek pamatys, jei naudojamos medžiagos bus netinkamos“, – aiškino I. Karalevičius.

Kelių ir gatvių statybos įmonės „Kerista“ techninis direktorius Mindaugas Petrauskas pabrėžė, kad kelio statybos procesai reikalauja kruopštaus planavimo ir priežiūros.

„Kiekvienai medžiagai ir sluoksniui įrengti nustatyti labai konkretūs reikalavimai, kaip tai turi būti įrengta, pamatuota ir ištirta laboratorijoje. Visi šie standartai yra tarptautiniai, ne mūsų pačių sugalvoti. Kiekvienam sluoksniui techninis prižiūrėtojas uždega žalią arba raudoną šviesą – kol medžiaga neištirta laboratorijoje ir negauti tenkinantys bandymų rezultatai, naujas sluoksnis tiesiog negali būti net pradėtas. Taip po truputį ir auga tas kelio „sumuštinis“, – dėstė M. Petrauskas.

Ekspertas paminėjo, kad ir patys rangovai įprastai naudoja techniką, kuri seka ne vieną kokybinį parametrą, o dalis savikontrolės vyksta automatiškai, neįsikišant žmogui, taip mažinant klaidos tikimybę.

Trūkumai: specialistai pripažįsta, kad ir pastaraisiais metais naujai vykdomų projektų dangos defektų vis dar aptinkama. / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Tikrina trimis pakopomis

Kelių statyboje kiekvienai kelio konstrukcijos daliai ir jų medžiagoms taikomi trys užsakovo atliekami kontrolės etapai: tinkamumo, vidinės kontrolės ir kontroliniai.

„Darbai prasideda gerokai anksčiau, nei jūs matote kelyje. Dar prieš perkant medžiagas tiekėjai privalo pateikti gaminio eksploatacinių savybių deklaraciją, kuri užtikrina, kad tas gaminys visada bus toks pat, kitoje partijoje nepasitaikys netikėtumų. Darbų metu savikontrolės bandymais mes dar kartą tai tikriname, kad vėliau galėtume ramiai priduoti darbus“, – tikino pašnekovas.

Darbams prasidėjus, atliekama virtinė vidinės kokybės kontrolės bandymų, užtikrinančių, kad visi procesai būtų atliekami tinkamai.

„Galiausiai vyksta kontroliniai bandymai, atliekami užsakovo, kuriais jis nustato, ar panaudotų medžiagų savybės ir atlikti kelio statybos darbai atitinka projekto ir norminių dokumentų reikalavimus. Pavyzdžiui, naujai paklotuose keliuose matomos išgręžtos nedidelės cilindro formos duobelės ir yra tie mėginiai, kurie ištiriami užsakovo parinktoje laboratorijoje“, – teigė I. Karalevičius.

Svarbūs net milimetrai

Pasak pašnekovo, šie bandymai parodo, kad, nors ir nedažnai, neatitikimų pasitaiko.

„Pavyzdžiui, asfalto sluoksnio sutankinimas turi būti bent 98 proc. Iki 95,6 proc. dar galima priimti projektą, bet rangovas gauna piniginę išskaitą. Jei dar žemiau ribos – darbai nepriimami, tenka juos perdaryti. Patikėkite, tai tikrai kainuotų tokius pinigus, dėl kurių nuokrypiai atidžiai stebimi viso proceso metu“, – sakė jis.

Kai kurie bandymai galėtų būtų atliekami neardant kelio dangos atsitiktiniu būdu, o ardančiuosius metodus naudojant tik ten, kur kyla įtarimų.

Netikiu, kad gali būti tyčinių medžiagų sutaupymų ar nuokrypių nuo projekto tam, kad rangovas sutaupytų.

„Lietuvoje dar ne taip plačiai, bet Skandinavijoje paplitusios programinės sistemos, padedančios nustatyti galimai netinkamas asfalto klojimo vietas. Tai leidžia greičiau, efektyviau ir pigiau patikrinti pakloto asfalto sluoksnį jo neardant. Užsakovas netgi gali matyti, kur tiksliai ir kiek kartų pravažiavo vadinamasis volas, kokia buvo jo temperatūra tankinimo metu. Galima tiksliau nustatyti, kur galėjo būti sutankinta nekokybiškai“, – užsienio patirtimi dalijosi I. Karalevičius.

Sukčiauti per brangu

Kelias – ne tik gatvės, bet ir tiltai, viadukai, pralaidos, estakados, gyvūnų perėjos ir kita, todėl tikrinimo darbų specialistams taip pat pakanka.

Valstybės įmonės „Viamatika“, atliekančios kelio statybose naudojamų medžiagų laboratorinius bandymus, Techninės priežiūros skyriaus vadovas Žilvinas Smalskys pasakojo, jog statybų priežiūra būtina, kad tiltų, kelių, vandens ir oro uostų naudotojai, t. y. visi gyventojai būtų saugūs.

Atstovo teigimu, techniniai prižiūrėtojai turi įvertinti ir nustatyti, ar rangovui apskritai galima leisti tęsti darbus. Pavyzdžiui, formuojant sankasą, prižiūrėtojai turi patys ją pamatyti, specialiais prietaisais atlikti įvairius matavimus, o mėginius siųsti į laboratoriją, kur išbandomas jų stiprumas ir kitos savybės, ir tik tada leidžiama pradėti pilti kitus sluoksnius. O tai, kad rangovai ieško būdų darbus atlikti pigiau, vadina mitu.

„Netikiu, kad gali būti tyčinių medžiagų sutaupymų ar nuokrypių nuo projekto tam, kad rangovas sutaupytų. Tai labai rizikinga, o vėliau tam pačiam rangovui gali kainuoti milžiniškus pinigus – viską patikrinti nesunku. Laboratorijoje visus sluoksnius matome kaip ant delno, vertiname juos pagal gausybę parametrų, kurie persiunčiami rangovui, o jis pats dažniausiai jau kitą dieną po tyrimų viską mato kompiuteryje“, – aiškino Ž. Smalskys.

Laboratorijos ant ratų

Už valstybinės reikšmės kelių tiesimą ir priežiūrą atsakingos bendrovės „Via Lietuva“ pateiktais duomenimis, vidutiniškai per metus patikrinami 267 objektai.

„Nepaisant griežtų pradinių bandymų ir statybos standartų, pastaraisiais metais naujai vykdomų projektų dangos defektų vis tiek aptinkama. Tiesa, tik pirminių patikrinimų metu, o didesnė dalis tų trūkumų – nedideli. Tai rodo, kad kokybės kontrolė yra būtina ir ji veikia. Laiku pastebėti net ir mažiausi neatitikimai pataisomi dar prieš naudojantis keliais“, – sakė „Via Lietuva“ Infrastruktūros ir palaikymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas.

„Via Lietuva“ bandymus vykdo mobiliojoje tyrimų laboratorijoje, šitaip greičiau, tiksliau ir objektyviau įvertindama kelių būklę ir atliktų darbų kokybę.

„Mobiliojoje kelių laboratorijoje atliekami tyrimai iki minimumo sumažina žmogaus įtaką vertinant kelio dangos būklę. Atlikus tyrimus, objektus, taikant dvigubą kontrolę, pakartotinai tikrina akredituota ir nepriklausoma tyrimų laboratorija“, – teigė M. Gedaminskas.

Visus kelio dangos konstrukcijos įrengimo etapus stebi pasamdytas nepriklausomas atestuotas techninis prižiūrėtojas. Jis priima darbus prieš tai užsakęs kontrolinius tyrimus ir bandymus, kurie reikalingi kokybei užtikrinti.