Prisijungia ir sodininkai
Degalų poreikis privatiems klientams vasarą išauga. Jo reikia sezoniniams tikslams – vejapjovėms, kerpamosioms šukoms, generatoriams, motociklams ar kitai technikai.
Specialistai primena, kad degalai nėra įprastas buities skystis – netinkamai laikomi ar gabenami jie gali kelti rimtą pavojų sveikatai, turtui ir aplinkai.
Esant aukštai oro temperatūrai šios rizikos dar labiau išauga: netinkama tara gali deformuotis, didėja degalų garų kaupimosi ir išsiliejimo tikimybė, o dėl karščio ar tiesioginių saulės spindulių pavojingos situacijos gali susidaryti greičiau nei įprastai.
Pavojingų atliekų tvarkymo įmonės „Toksika“ laboratorijos vadovė Rita Paukštė atkreipia dėmesį, kad naftos produktai – benzinas, dyzelinas, mazutas – ir jų garai gali būti pavojingi gyviems organizmams.
„Žmogus gali apsinuodyti tiek nurijęs šių produktų, tiek kvėpuodamas jų garais. Degalų garai yra degūs, sunkesni už orą, todėl linkę kauptis žemesnėse vietose – rūsiuose, tuneliuose, duobėse“, – perspėjo R. Paukštė.
Netinkama tara
Specialistės žodžiais, naftos angliavandenilių kvapą žmogus pradeda justi, kai jų koncentracija ore pasiekia 0,3 mg/kub. m, o jei koncentracija viršija 30 tūkst. mg/kub. m, gali įvykti sprogimas nuo bet kokio ugnies šaltinio – nuorūkos, kibirkšties ar trumpo elektros jungimosi.
„Gaisro ir sprogimo požiūriu pavojingiausias yra benzinas, nes jis labai lakus“, – teigė R. Paukštė.
Pasak degalinių tinklo „Circle K“ degalų kategorijos vadovo Baltijos šalims Roko Laurinavičiaus, dažniausia klaida – pilti degalus į tam nepritaikytą tarą ir gabenti juos nesilaikant saugumo reikalavimų.
„Degalus būtina laikyti ir transportuoti tik tam specialiai skirtose sertifikuotose talpose – kanistruose, specialiose talpyklose ar bakuose. Paprasti plastikiniai buteliai ar kita tam nepritaikyta tara nėra saugus pasirinkimas. Palikus benziną plastikiniame butelyje, ypač karštyje ar tiesioginėje saulėje, kyla rizika, kad butelio sienelės neatlaikys spaudimo. Tai gali lemti deformacijas, išsiliejimą, turto sugadinimą ar net gaisrą“, – sako R. Laurinavičius.
Gaisro ir sprogimo požiūriu pavojingiausias yra benzinas, nes jis labai lakus.
Saugus transportavimas
Ekspertas primena, kad Lietuvoje draudžiama pilti degalus į plastikinę tarą, kuri nėra tam skirta. Tokios talpos gali deformuotis dėl degalų cheminio aktyvumo, kaupti elektrostatinį krūvį ir sukelti pavojingų situacijų.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip degalai transportuojami automobilyje.
„Degalų talpyklos turi būti sandariai uždarytos, laikomos vertikaliai ir gabenamos tik bagažinėje – jokiu būdu ne keleivių salone. Vežant bagažinėje talpos turėtų būti pritvirtintos, kad nesivartytų ir neslankiotų“, – pabrėžė R. Laurinavičius.
Netinkama tara kelia pavojų ne tik saugumui, bet ir pačiai technikai. Degalai, supilti į netinkamus kanistrus ar atsitiktinai pasirinktus butelius, gali susimaišyti su kitų skysčių likučiais.
„Kai prireikia nedidelio kiekio degalų, pvz., vejapjovei, žmonės dažnai pasitelkia ištuštintus plastikinius butelius. Vis dėlto net ir gerai išskalautuose buteliuose gali likti ankstesnio skysčio likučių, kurie blogina degalų kokybę. Net nedidelis priemaišų kiekis gali paveikti variklio veikimą ir baigtis brangiu transporto priemonės ar sodo technikos remontu. Todėl būtina naudoti tik specialiai tam skirtas talpas“, – sakė „Circle K“ atstovas.
Optimali temperatūra
Specialistai taip pat primena, kad degalai turi būti laikomi pavėsyje, gerai vėdinamoje, vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje.
Talpyklos neturi būti laikomos šalia šilumos šaltinių, atviros ugnies ar tiesioginiuose saulės spinduliuose. Saugiausia tam naudoti specialiai skirtas talpyklas, laikomas ūkinėse patalpose ar garažuose.
„Talpykla, kurioje laikomi degalai, turi būti sandariai uždaryta, kad į ją nepatektų drėgmės, šiukšlių ar kitų priemaišų. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad benzino laikymo patalpoje būtų palaikoma tinkama temperatūra – ji neturėtų viršyti 20 °C šilumos“, – aiškino R. Paukštė.
Pasak jos, svarbu nepamiršti ir tiesioginio poveikio žmogaus sveikatai. Degalų garai gali dirginti gleivinę, sukelti gerklės perštėjimą, galvos svaigimą, akių vokų paraudimą.
„Benzine ir mazute yra toksiškų, antros kategorijos kancerogeninių medžiagų, kurios, patekusios į žmogaus organizmą, gali kauptis ir ilgainiui sukelti vėžinius susirgimus. Todėl svarbu vengti šių medžiagų įkvėpimo, o pajutus bet kokius negalavimus – nedelsti ir kreiptis į gydytoją“, – įspėjo R. Paukštė.
Naujausi komentarai