Bando ir pritaiko

Australijos kariuomenė 2023 m. pirmą kartą viešajame kelyje išbandė lyderį sekančių keturių autonominių sunkvežimių konvojų. Bendrovės „Scania“ autonominiai sunkvežimiai po ketverius metus trukusio bandomojo projekto jau dirba šios šalies kasyklose.

JAV bendrovės „Waymo“ ir „TuSimple“ taip pat sėkmingai testuoja automatizuotas vilkikų kolonas.

ES realizuojamas projektas, kai keli autonominiai sunkvežimiai važiuoja vienas paskui kitą, mažindami degalų sąnaudas ir emisijas. Bendrovė „Pony.ai“ paskelbė, kad vien 2024 m. įveikė daugiau nei 5 mln. km su visiškai autonominiais sunkvežimiais.

Konsultacijų bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ tarptautinis tyrimas parodė, kad labiausiai laimės šalys, gebėsiančios derinti tokias transporto inovacijas su griežtais saugumo reikalavimais.

Lietuvoje jau galioja bandomųjų autonominių transporto priemonių tvarka. Klaipėdos uoste bendrovė „Telia“ diegia savarankiško veikimo 5G tinklą, kuris įgalins išmanųjį konteinerių identifikavimą, autonominį sunkvežimių judėjimą tarp krantinių ir nuotolinį sunkiosios įrangos valdymą.

Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius savaeigiu automobiliu pirmą kartą važiavo maždaug prieš septyniolika metų Japonijoje. Pašnekovo teigimu, dabartiniu laikotarpiu kelių infrastruktūra ir teisinė aplinka šioms technologijoms praktiškai įgyvendinti išlieka didžiausias iššūkis.

„Pati technologija jau dabar yra veikli ir ištestuota. Dabar svarbiausia dalis – teisinis reguliavimas. Kol jis nėra plačiai patvirtintas, tol tokie automobiliai dirbs uždarose teritorijose – fabrikuose, sandėliuose ar kasyklose“, – pabrėžė V. Milius.

Ekspertų vertinimu, pirmieji realūs autonominių vilkikų maršrutai Europoje galėtų atsirasti tik per artimiausius penkerius metus – pritaikius kelių ženklinimą, įdiegus pažangias stebėjimo sistemas ir parengus vairuotojus eiti naujas pareigas: stebėti ir valdyti sistemas nuotoliniu būdu.

Autonominiai sunkvežimiai galėtų padėti spręsti vairuotojų trūkumo problemą.

Visuomenėje kyla klausimų dėl saugumo, tačiau Eurostato duomenys rodo, kad tinkamai integruoti į eismą autonominiai sunkvežimiai galėtų sumažinti avarijų skaičių net iki 40 proc.

Pamaina žmonėms

V. Milius sutinka, kad dar viena itin aktuali sritis, kurioje gali būti pritaikytas autonominis transportas, – žmogui kenksmingos darbo sąlygos. Tai gali būti itin aukšta ar žema temperatūra, dulkės, kasamos pavojingos medžiagos.

„Scania“ darbuotojų komanda, Australijos mieste Perte nuo 2021 m. dirbusi su viena didžiausių pasaulyje kalnakasybos bendrovių „Rio Tinto“, autonominių sprendimų bandymus Čenaro geležies rūdos kasykloje pavertė realiai veikiančiu projektu.

Pirmasis komercinis vienuolikos autonominių „Scania G 560 8x4“ sunkvežimių jau šiemet turėtų pradėti darbą bendrovės „Element 25“ Bačberdo magnio kasykloje.

„Bandymų įdarbinti įvairaus pobūdžio savaeigį transportą matėme ir Lietuvoje. Vienas prekybos tinklas tokiomis transporto priemonėmis vežiojo prekes klientams, o Vilniuje buvo bandomas maršrutinis autobusiukas. Tad technologija nuolat bandoma ir mūsų keliais“, – priminė V. Milius.

Dera su elektrifikacija

2024 m. verslo konsultacijų įmonės „McKinsey“ ataskaitoje pažymėta, kad autonominiai elektriniai vilkikai galėtų sumažinti logistikos sąnaudas iki 25 proc., kartu žymiai pažabodami taršą ir triukšmo lygį miestuose.

„Scania“ specialistai taip pat pabrėžia, kad autonominiai sunkvežimiai yra ne tik saugesni ir produktyvesni, bet ir vieni lengviausiai elektrifikuojamų transporto segmentų, nes automatinis valdymas užtikrina maksimaliai efektyvų pavaros išnaudojimą. Todėl kasyklose šiuo metu dirbantys dyzeliniai autonominiai sunkvežimiai artimiausiu metu bus keičiami elektriniais.

„McKinsey“ vertinimu, ilgų nuotolių maršrutuose (daugiau nei 2 tūkst. km) elektrinių sunkiųjų vilkikų nuosavybės sąnaudos (TCO) gali būti mažesnės apie 42 proc., net įskaičiavus autonomiškumo įrangos ir nuotolinės priežiūros išlaidas. Naudą lemia mažesnės darbo sąnaudos, didesnis ridos išnaudojimas ir optimizuota veikla. Be to, elektriniai sunkvežimiai realiomis sąlygomis jau įveikia nemažas distancijas tarp įkrovimo prieigų, o tai išplečia jų pritaikymo galimybes.

Pavyzdžiui, „Scania“ modulinės konstrukcijos sunkvežimiai gali būti komplektuojami su 416–728 kWh talpos baterijomis ir be sustojimo nuvažiuoti iki 600 km, kai apkrova siekia nuo 29 iki 64 t.

Dar vienas esminis veiksnys – vairuotojų trūkumas. Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) 2024 m. duomenimis, vien Europoje trūko apie 426 tūkst. vairuotojų. Tai struktūrinė problema, kurią autonominiai sprendimai gali padėti sušvelninti, pažymima IRU ataskaitoje.

V. Milius sutinka, kad autonominiai sunkvežimiai galėtų padėti spręsti vairuotojų trūkumo problemą, tačiau pabrėžia: kol kas klausimas, kiek įmonių ryžtųsi tokiam pokyčiui.

„Natūralu, kad darbuotojų stoka verčia šiuolaikinį verslą nuolat ieškoti būdų, kaip automatizuoti tam tikras funkcijas ir šį klausimą išspręsti visiems laikams. Tačiau norint vairuotoją pakeisti robotu kyla klausimas: kiek tokia technologija kainuos? Ar tai nebus gerokai brangesnis sprendimas? Gal tuomet paprasčiau pakelti algą ir greitai prisivilioti naują vairuotoją?“ – svarstė ekspertas.