Kodėl eismo įvykių daugėja, kokiose vietose pavojingiausia ir ką svarbu žinoti susidūrus su žvėrimi, apie tai papasakojo draudimo ekspertas Raimondas Bieliauskas. 

– Kiek šiemet jau užfiksuota susidūrimų su laukiniais gyvūnais?

– Per 2024 metus „Ergo“ bendrovėje fiksavome iš viso beveik 900 tokių įvykių, kai tuo tarpu per 2023 metus jų buvo apie 700. Nors jie vyksta visais metų laikais ir mėnesiais, jų pikas būna balandžio–birželio mėnesiais. Kuomet suintensyvėja gyvūnų ūkiai, tas periodas – ypatingai pavojingas. Būtent to laikotarpio pradžioje ir, matyt, iki vasaros įsibėgėjimo, mes turėsime tikrai pakankamai didelį skaičių.

– Kodėl statistika vis auga?

– Kiek tenka girdėti kalbantis su medžiotojais, žvėrių Lietuvoje tikrai netrūksta. Važiuodami autostradomis dažnai matome laukuose besiganančias stirnas ar kitus laukinius gyvūnus. Taip pat automobilių keliuose daugėja, o eismas intensyvėja. Visa tai ir kuria situacijas, kai šių įvykių statistika kasmet auga.

– Kokiomis aplinkybėmis dažniausiai vyksta tokie įvykiai?

– Tamsusis paros metas yra pats pavojingiausias šiems susidūrimams. Tačiau net ir iškart po saulėlydžio ar prieš pat saulėtekį, yra pati pavojingiausia prieblanda. Tuomet labai sunku pastebėti ką nors judant, ypač miškingose vietovėse. Tuo metu gyvūnų aktyvumas padidėja – jie keliauja į maitinimosi vietas arba grįžta iš jų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kokie laukiniai gyvūnai dažniausiai patenka į tokius eismo įvykius?

– Fiksuojame susidūrimų su beveik visais Lietuvoje gyvenančiais laukiniais gyvūnais. Bet dominuoja stirnos – turbūt jų yra daugiausia, jos juda didesniais būriais. Taip pat fiksuojami įvykiai su šernais ir kitais didesniais gyvūnais, tačiau šiek tiek rečiau.

– Ką reikėtų daryti iškart po įvykio?

– Svarbiausia – tikrai neimti gyvūno, to daryti negalima. Jei jis dar gyvas, leisgyvis – prie jo geriau nesiartinti, nes nežinia, kokie jo sužeidimai ir jis gali būti agresyvus. Visada patariame skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir vykdyti nurodymus, kuriuos duos policija ar kita atsakinga tarnyba.

Kitas svarbus dalykas – pažymėti įvykio vietą: įjungti avarinę signalizaciją, o jei neveikia žibintai – pastatyti įspėjamąjį trikampį. Vairuotojas turėtų apsivilkti atšvaitinę liemenę, kad kiti eismo dalyviai jį pastebėtų. Draudimo požiūriu, pranešimas 112 numeriu yra labai svarbus, nes tai jau yra dokumentuotas įvykis. Taip pat rekomenduojame padaryti keletą nuotraukų, kaip atrodo įvykio vieta, automobilis, aplinka.

Svarbiausia – įvertinti situaciją.

– Ar visi draudimai dengia susidūrimo su laukiniu gyvūnu padarytą žalą, ar tai reikia įtraukti papildomai draudžiantis?

– Reikia atidžiai skaityti sudaromą kasko draudimo sutartį. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas tokių įvykių nedengia.

– O jeigu kelio ruožas nėra pažymėtas kaip pavojingas dėl gyvūnų, bet gyvūnas vis tiek išbėga – ar kasko draudimas tada galioja?

– Ne, privalomasis civilinės atsakomybės draudimas dengia tik trečiųjų asmenų turtui ar sveikatai padarytą žalą. Tam, kad būtų atlyginta žala transporto priemonei, būtina, jog kasko draudime būtų įtraukta rizika dėl susidūrimo su laukiniu gyvūnu. Jei tokia rizika apdrausta, išmoka turėtų būti išmokėta.

– Ar tokia žala brangiai kainuoja?

– Taip, per praėjusius metus tokių žalų suma viršijo 2 mln. eurų. Vieno įvykio vidutinė žala siekia beveik 2,5 tūkst. eurų. Ir kaip įvykių skaičius auga, taip auga ir žalos dydis – dar prieš metus vidutinė žala buvo apie 2 tūkst. eurų.

– Ar yra kokių nors būdų apsisaugoti nuo tokių įvykių?

– Svarbiausia – įvertinti situaciją. Jei tai tamsus paros metas, miškinga vietovė, tai tikrai reikia sumažinti greitį, nevažiuoti maksimaliu leistinu greičiu, laikytis didesnio atstumo nuo kitų transporto priemonių ir būti pasiruošus stabdyti. Jei vairuotojas pamato gyvūną prie kelio, ypač stirną, tikėtina, kad ji nėra viena. Jei viena jau perbėgo, rekomenduojame sustoti šalikelėje ir palaukti. Jokiu būdu nereikėtų jų baidyti šviesomis ar garsiniais signalais, nes jų elgesys gali tapti visiškai nenuspėjamas.