Žalos – penkiaženklės

Nors kurį laiką Lietuvoje buvo fiksuojamas automobilių vagysčių pagausėjimas, pastaruoju metu situacija pasikeitė – nusikaltėlius labiau domina atskiros mašinų detalės.

"Nežymų automobilių detalių vagysčių mažėjimą fiksuojame nuo 2019 m., tik pirmojo karantino laikotarpiu jų skaičius vėl buvo pradėjęs augti. Pastaraisiais metais lengvųjų automobilių pavagiama išties nedaug – vos keletas apdraustų transporto priemonių. Pasitaiko pavienių atvejų, kai pavagiami krovininiai automobiliai arba žemės ūkio technika. O lengvųjų automobilių detalės vagiamos vis gausiau ir aktyviau", – sakė draudimo bendrovės "Gjensidige" Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Pasak V.Katilienės, didžiausios automobilių detalių vagysčių žalos siekia 20 tūkst. eurų.

"Vagiant automobilių dalis jos nėra tvarkingai numontuojamos, kaip automobilių remonto dirbtuvėse. Vagys skuba, vengia būti užklupti. Tad plėšiant kompiuterinę įrangą ar vairą iš salono, išdaužiami automobilio langai, o pjaunant žibintus – sugadinamas transporto priemonės variklio dangtis ir sparnai. Kuo technologiškai detalė sudėtingesnė ir inovatyvesnė, tuo žala didesnė", – pasakojo draudimo bendrovės atstovė.

Plėšiant kompiuterinę įrangą ar vairą iš salono, išdaužiami automobilio langai, o pjaunant žibintus – sugadinamas transporto priemonės variklio dangtis ir sparnai.

Veidrodėliai ir žibintai

Draudimo bendrovės duomenimis, penktadalį visų detalių vagysčių sudaro veidrodėlių ir žibintų vagystės – šias detales ilgapirščiai nurenka dažniausiai.

"Toliau labiausiai vagiamų detalių sąraše rikiuojasi parkavimo sistemos, oro pagalvės, vairai. Fiksuojame atvejų, kai detalės vagiamos tik iš tam tikro modelio automobilių – pavyzdžiui, katalizatoriai ar bagažinės užuolaidėlės. Nauja tokia detalė gali kainuoti ir daugiau kaip 1 000 eurų, todėl panaudotos yra paklausios, o jų kaina – nuo 400 iki 600 eurų", – sakė V.Katilienė.

Draudikė atkreipė dėmesį, kad ne tik detalių vagys turėtų pasinaudoti ką tik prasidėjusiu tamsiuoju metų laikotarpiu.

"Žmonės turi patys daugiau dėmesio skirti automobilių saugumui. Aikštelėse nuo ilgapirščių gali apsaugoti filmavimo kameros arba vaizdo registravimo sistemos. Žinoma, jos nevisagalės, jei vieta neapšviesta, o vagies veido negalima įžiūrėti", – atkreipė dėmesį draudimo bendrovės atstovė.

Padėtų vaizdo registratorius

V.Katilienė taip pat rekomenduoja įsirengti vaizdo registratorius.

"Kai transporto priemonėje yra vaizdo registratorius, jis drausmina aplinkinius. Kai vagis, apžiūrinėdamas transporto priemonę, pamato, kad yra filmuojamas, dažniausiai praeina pro šalį. Yra nemažai atvejų, kai vagis, nurinkdamas išorines transporto priemonės detales, registratoriaus nepastebi. Jeigu nusikaltimas vykdomas transporto priemonės salone, vaizdo registratorius paprastai pavagiamas. Tuomet nustatyti vagišius galėtų padėti patalpos ar automobilių aikštelės stebėjimo kameros", – dėstė V.Katilienė.