Už tokį įstatymo projektą po svarstymo balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 20, 29 parlamentarai susilaikė.

Pataisos įsigalios, jei joms Seimo nariai pritars dar kartą.

Pakeitimai numato, kad viename kelyje galėtų būti iki trijų ne daugiau kaip 10 km ilgio vidutinio greičio matavimo ruožų, o momentinių matuoklių vienoje kelio pusėje – iki penkių. Prieš visus matuoklius turėtų būti pastatyti ženklai.

Įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti, kad greičio matuokliai įrengiami įvertinus kelio ar jo ruožo eismo saugumo situaciją, leistino važiavimo greičio viršijimo atvejų mastą, eismo intensyvumą, eismo organizavimą ir kitus eismo saugumo požiūriu svarbius veiksnius ar rizikas.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas siūlė taisyti projektą, kadangi jame nurodyta, kad greičio matuokliai įrengiami valstybinės reikšmės keliuose.

Siūlau išbraukti (...) žodžius „valstybinės reikšmės“, nes tada būtų galima visuose keliuose statyti.

Parlamentaras siūlė įstatyme palikti, kad matuokliai rengiami tiesiog keliuose.

„Siūlau išbraukti (...) žodžius „valstybinės reikšmės“, nes tada būtų galima visuose keliuose statyti“, – sakė J. Sabatauskas.

Seimo nariai siūlymą atmetė.

BNS rašė, kad policija kritikuoja šią Seimo narių iniciatyvą ir tikina, kad tai nedidins eismo saugumo.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis anksčiau teigė, kad greičio matuoklių plėtra Lietuvoje nėra būtina, ir svarstė, ar tokia sistema apskritai reikalinga. Jo teigimu, matuokliai turi būti kaip prevencijos priemonė, papildomas saugos dėmuo, o kaip baudimo sistemos jų reikia atsisakyti. 

Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 78 momentiniai greičio matuokliai ir 135 vidutinio greičio matavimo sistemos.