Grandininės reakcijos baigtis – masinė avarija Pereiti į pagrindinį turinį

Grandininės reakcijos baigtis – masinė avarija

2026-08-22 05:00
„Kauno dienos“, BNS inf.

Judriausiose šalies magistralėse vykstantys intensyvūs remonto darbai – papildomas išbandymas vairuotojams. Deja, ne visi dėmesingi eismo pokyčiams.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Spūstys: masinės avarijos ilgam paralyžiuoja eismą.
Spūstys: masinės avarijos ilgam paralyžiuoja eismą. / tvp.info nuotr.

Sekundžių faktorius

Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir Vilnius–Panevėžys (A2) – numačiusi sutvarkyti daugiau kaip 120 km kelių ruožų, 24 tiltus ir viadukus.

Anot draudimo bendrovės BTA specialistų, eismo organizavimo pokyčiai kai kuriems neatidiems vairuotojams brangiai kainavo – jų automobiliai kliudė laikinus ir betoninius atitvarus, buvo apgadintos padangos ir ratlankiai, įvyko kelios masinės avarijos.

BTA duomenimis, nuo birželio iki rugpjūčio bendrovė pagal kasko draudimą klientams jau išmokėjo beveik 7 mln. eurų, o pagal privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą – beveik 9 mln. eurų. Bendra šių dviejų rūšių draudimo išmokų suma šią vasarą jau siekia beveik 16 mln. eurų.

„Vienas labiausiai įsiminusių šios vasaros atvejų – automagistralėje susidūrę keturi automobiliai. Priekyje važiavusiai transporto priemonei pradėjus staigiai stabdyti, situacija grandine persidavė iš paskos važiuojantiems vairuotojams. Automagistralėje tam kartais užtenka kelių sekundžių. Tad svarbu ne tik pačiam laikytis taisyklių, bet ir vairuoti taip, kad savo veiksmais nepriverstume kitų staigiai stabdyti ar keisti važiavimo krypties“, – sakė BTA draudimo žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.

Atsargiai: sunkiasvoriai!

Pasak K. E. Karpovos, važiuojant remontuojamu automagistralės ruožu vairuotojui vienu metu tenka stebėti daugiau dalykų nei įprastai: gali keistis juostų trajektorija ir ženklinimas, mažėti leistinas greitis, siaurėti važiuojamoji dalis, o šalia automobilio atsirasti betoninių atitvarų.

Ypač atsargiai reikėtų važiuoti greta sunkiasvorių transporto priemonių. Sunkvežimiui ar autobusui susiaurėjusioje juostoje lieka mažiau erdvės manevruoti, o jų vairuotojų matymo lauke yra didesnių aklųjų zonų.

„Jeigu važiuojate greta vilkiko ir matote, kad juostos siaurėja ar keičiasi jų trajektorija, verta pagalvoti ne apie tai, ar dar spėsite jį aplenkti, o apie tai, kur trauksitės, jei situacija netikėtai pasikeis. Remontuojamame ruože reikėtų vengti ilgai važiuoti lygiagrečiai sunkiasvorės transporto priemonės, ypač atsidūrus tarp jos ir betoninio atitvaro“, – patarė K. E. Karpova.

Svarbus ir laikinas kelio ženklinimas: net gerai pažįstant kelią nederėtų važiuoti iš atminties, nes remonto metu įprasta eismo trajektorija gali būti pasikeitusi, todėl būtina stebėti tuo metu galiojančius ženklus ir ženklinimą.

Greitis ir atstumas

BTA šią vasarą užregistravo ne vieną žalą, kai automobiliai buvo sugadinti dėl ant važiuojamosios dalies atsidūrusių objektų.

Vienu atveju nuo sunkvežimio krovinio nukritusi detalė atsidūrė ant kelio ir lengvasis automobilis nebespėjo jos išvengti. Kitu atveju remontuojamame ruože nuo kelio pakeltas akmenukas įskėlė priekinį stiklą.

Fiksuota ir žalų, kai vairuotojai pervažiavo kelyje gulėjusius daiktus ar nelygią kelio dangą ir apgadino automobilio dugną, padangas ar ratlankius.

„Važiuojant dideliu greičiu ir kliūtį pastebėjus vėlai, pasirinkimų lieka labai mažai. Staigus manevras gali sukelti dar pavojingesnę situaciją. Todėl remonto ruožuose ypač svarbus ne tik mažesnis greitis, bet ir didesnis atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio – jis suteikia geresnį matomumą ir daugiau laiko sureaguoti“, – pažymėjo K. E. Karpova.

Nekantrumo kaina

Sklandžiam eismui svarbu ir tinkamai pasirinkti eismo juostą – esant galimybei, reikėtų važiuoti dešine, o kairę palikti lenkimui ir kitiems manevrams.

Viena pavojingiausių situacijų važiuojant dideliu greičiu – pasivijus lėčiau riedantį automobilį prie jo priartėti vos per kelis metrus, mirksėti šviesomis ar bandyti spausti vairuotoją trauktis.

Jei priekyje važiuojantis vairuotojas dėl spūsties, kliūties ar kitos netikėtos situacijos staigiai stabdo, iš paskos važiuojančiajam gali paprasčiausiai nebeužtekti nei laiko, nei kelio sustoti.

BTA šią vasarą registravo ne vieną panašų atvejį. Birželį automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda vienas vairuotojas spėjo sustoti, kai priekyje važiuojantis automobilis staigiai stabdė, tačiau į jo automobilį atsitrenkė iš paskos važiavusi transporto priemonė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
123

Susisiekimo ministerijoj atsirado nesusitupejusių piemenų, kurie nori dar padidinti greitį automagistralėje. Ten juos turetų patikrinti psichiatrai.
1
-1
Kodėl?

Prasta vairuotojų atranka,telefonai ir visiškas vairuotojų kontrolės nebuvimas.Vairuotojų medicininės komisijos nėra,pažymas išduoda pavieniai daktariukai,kurie žmogaus psichologinės būklės netikrina.Todėl daug žmonių pripažystami tinkamais vairuoti,nors jie pagal jų psichiką,vairuoti jokiu būdų negalėtų,Pagrindinis med.patikrinimo tikslas-pinigai.Visur tik pinigai,pinigai.Todėl ir turime tą betvarkę.Atminkime,kad žmogus laikosi drausmės tik tuomet,kai jaučia,kad už pažeidimuą bus NUBAUSTAS.Dabar to nėra.
9
-1
Kaip visada

buhalteris pakliuvęs į nestandartinę situaciją (neaprašytą sąvaduose) papuola į nelaimę. Ir tokių už vairo vis daugiau, mygtukų spaudytojų.
5
-1
Visi komentarai (10)

Daugiau naujienų