Brangus projektas

Šiuo metu Lietuvoje vyrauja tradicinės įkrovimo stotelės, tačiau kitose šalyse diegiami ir naudojami inovatyvūs elektrinio transporto priemonių įkrovimo sprendimai.

Vienas įdomiausių įgyvendintų projektų – elektrifikuoti keliai, kurie leidžia elektromobilių baterijas įkrauti jiems važiuojant. Šios naujovės pradininkė – Švedija, kuri ketina atidaryti tokio tipo nuolatinį greitkelį pasaulyje. Šalyje iki 2045 m. planuojama nutiesti dar 3 tūkst. km elektrinių kelių, projektas rengiamas bendradarbiaujant su Vokietija, Prancūzija ir jų valdžios institucijomis, taip pat vykdant mokslinius tyrimus elektrifikuotų kelių srityje.

Anot „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovės Lauros Doraitės-Gudavičienės, toks įkrovimas leidžia nuvažiuoti didesnius atstumus su viena įkrova ir sutrumpinti įkrovimo laiką, tačiau sprendimas turi ir trūkumų.

„Elektrifikuoti keliai reikalauja itin didelių finansinių investicijų, tad toks sprendimas ekonomiškai efektyvus yra tik plačiai naudojamuose keliuose. Be to, pati technologija sudėtinga, priežiūra brangi, tokių kelių infrastruktūra susiduria su iššūkiais derinant ją su kitomis transporto sistemomis“, – sakė ekspertė.

Taupo erdvę

Kitas įdomus sprendimas, formuojantis inovacijų kryptį, yra požeminės įkrovimo sistemos. Ši technologija yra orientuota į urbanistinius regionus ar logistikos centrus, kuriuose nemenku iššūkiu tampa vietos trūkumas.

Prancūzijoje veikianti energetikos įmonė „Proviridis“, bendradarbiaudama su Suomijos įkrovimo sprendimų gamintoju „Kempower“, šiais metais pristatė inovatyvią požeminę sunkvežimių įkrovimo sistemą. Naujoji technologija padeda išsaugoti iki 20 proc. erdvės logistikos centruose ir sunkvežimių įkrovimo vietose.

Švedijoje planuojama iki 2045 m. nutiesti dar 3 tūkst. km elektrinių kelių.

Naujovė ne tik taupo erdvę, bet ir leidžia dinamiškai paskirstyti energiją iki aštuonių įkrovimo prieigų, todėl puikiai tinka įvairioms infrastruktūros išdėstymo schemoms. Įkrovimo sistemai energija tiekiama iš šalimais esančios 600 kW galios spintos.

L. Doraitės-Gudavičienės teigimu, požeminės elektromobilių įkrovimo sistemos, nors ir itin naudingos erdvės taupymo ir estetikos požiūriu, gali kelti tam tikrų saugumo iššūkių.

„Po žeme esanti įkrovimo infrastruktūra neišvengiamai susijusi su didesne gaisro rizika. Be to, didesnis drėgmės kiekis požeminėse patalpose gali neigiamai paveikti elektronikos komponentų patvarumą ir ilgaamžiškumą“, – pabrėžė ekspertė.

Indukcinis įkrovimas

Dar vienas inovatyvus elektromobilių įkrovimo būdas – belaidis, leidžiantis elektromobilius įkrauti tiesiog pastatant juos virš specialios indukcinės plokštės, per kurią energija į bateriją perduodama elektromagnetinių bangų pagalba.

Vokietijoje, Braunšveigo mieste, jau naudojama ši technologija. Autobusų depe veikiantis sprendimas leidžia įkrauti autobusus belaidžiu būdu 200 kW galia vairuotojų poilsio pertraukų metu.

„Pagrindiniai belaidžio įkrovimo privalumai – patogumas ir galimybė technologiją integruoti į kasdienes erdves, nuo kelių, stovėjimo aikštelių iki gyvenamųjų namų kiemų. Be to, keli trumpi įkrovimo ciklai dienos metu prailgina baterijos veikimo laiką ir padidina nuvažiuojamą atstumą. Ši technologija vis dar nestandartizuota, nes skirtingoms elektrinėmis transporto priemonėms reikalingos skirtingo dydžio plokštės ir indukcinių ričių išdėstymas, kad energijos perdavimas būtų maksimaliai efektyvus“, – teigė L. Doraitė-Gudavičienė.

Kol technologinės inovacijos – elektrifikuoti keliai ar belaidis įkrovimas – vis dar bandymų etape ir nėra pritaikyti masiniams projektams, didžiausias dėmesys skiriamas tradicinės įkrovimo infrastruktūros plėtrai.

Pasak L. Doraitė-Gudavičienė, Lietuva artimiausiu metu daugiausia dėmesio skirs greitojo įkrovimo tinklo plėtrai.

Lyderis – Druskininkai

Viešasis transportas puikiai iliustruoja įkrovimo technologijų pritaikymą praktikoje.

„Kautros“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas sakė, kad Lietuvoje toliau vystoma elektrinių autobusų įkrovimo infrastruktūra.

„Šiuo metu eksploatuojami elektriniai autobusai įkraunami naudojant daugiau kaip 30 įkrovimo stotelių. Tai apima tiek lėtojo, tiek greitojo įkrovimo stoteles, kurios leidžia lanksčiai planuoti transporto darbą ir užtikrinti nenutrūkstamą viešojo transporto paslaugų teikimą. Ateityje siekiame plėsti įkrovimo infrastruktūrą, panaudoti kitų Europos šalių gerąsias praktikas, kad galėtume dar efektyviau prisitaikyti prie keleivių srautų ir darbo grafikų“, – teigė vadovas.

Pašnekovui antrino ir JUDU judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius. Pasak jo, 2030 m. daugiau nei pusė sostinės viešojo transporto bus varomas elektra arba alternatyviuoju kuru. Šiuo metu elektriniai ir hibridiniai autobusai jau sudaro apie 20 proc. viso Vilniaus miesto viešojo transporto parko.

Lietuvoje jau yra miestų, kuriuose visas viešasis transportas elektrifikuotas.

Anot Druskininkų savivaldybės administracijos Turto ir žemės valdymo skyriaus vedėjo Algirdo Kazanavičiaus, kurorto gatvėmis ir priemiestyje kursuoja septyniolika elektrinių autobusų, kurie užtikrina tylą ir švarą, prisideda prie klimato kaitos mažinimo ir skatina tvaresnius tiek vietos gyventojų, tiek turistų keliavimo įpročius.

Tauragės autobusų parkas šiuo metu eksploatuoja šešiolika elektrinių autobusų, mieste įrengta tiek pat įkrovimo stotelių.