Išgirdęs, kad Vilniaus oro uosto prieigose klientų laukiantys taksistai nuo seno vadinami "gusialovais" ("žąsinų" gaudytojais), neiškart sumojau, kas lemia tokią keistą pravardę. Tačiau pakako vieną kartą pačiam pasinaudoti jų paslaugomis ir neatsakytų klausimų neliko.

Erdvė manipuliacijoms

Lietuvos metrologijos inspekcijos darbuotojai, prieš kurį laiką gavę gyventojų skundų, atliko tyrimą: iš 14 Tarptautinio Vilniaus oro uosto prieigose dirbančių taksistų 12 neturėjo plombų ant taksometrų.

Tai reiškia, kad kelionės kainą apskaičiuojantis prietaisas gali rodyti tai, ką nori matyti taksistas, o ne tai, kiek iš tiesų turėtų mokėti jo paslaugomis besinaudojantis žmogus. Tereikia, kad šis būtų užsienietis, labai skubėtų, taksi kviestų išgėręs alkoholio ar panašiai.

Reikia pavyzdžių? Vienas į Lietuvą parskridęs kaunietis sėsdamas į oro uosto prieigose laukiantį taksi išgirdo, esą kelionė iki sostinės autobusų stoties kainuos 30 litų, nors greta taksi stotelės esančiame stende buvo itin aiškiai parašyta, kad didžiausias taksi tarifas yra 2 litai.

"Vairuotojui pasakiau, kad jis turbūt juokauja, ir išsitraukiau iš bagažinės jau įkeltą lagaminą. Nors buvo aišku, kad nesu koks žioplas užsienietis, pirmą kartą nutūpęs Lietuvoje, taksi vairuotojas nepasiūlė kitos kainos, ar juo labiau mokėti pagal taksi automobilio skaitiklį", – pasakojo kaunietis.

Tada vyriškis išsikvietė kitos firmos taksi ir iki stoties nuvažiavo už 10 litų. Važiavimo tarifas buvo 1,55 lito už 1 km. O "guselovo" siūlyta kaina – maždaug 4,5 lito už 1 km.

Neišsiaiškinus šių dalykų prieš kelionę, galima susidurti su dar didesnėmis staigmenomis. Neseniai prieš pat vidurnaktį paskambino iš Suomijos į mūsų šalį atskridęs bičiulis ir paklausė, ar gali kelionė iš oro uosto iki viešbučio Vilniaus centre kainuoti 75 litus?

Kainų miražas

Ekonomikos nuosmukis verčia taupyti visus. Žmonės ėmė rečiau naudotis taksi paslaugomis, todėl taksi firmos kariauja dėl kiekvieno kliento. Neseniai prasidėję taksi tarifų karų aidai pasiekė mus net trumposiomis žinutėmis. Reklamoje skelbiama, kad už nuvežtą 1 km mokėsite tik 1,29 lito. Ar tai įmanoma? Pabandėme suskaičiuoti 1 km savikainą. Vidutiniškai prie apmokėto 1 km papildomai reikia pridėti dar pusę. Tai atstumas, kurį nuvažiuoja automobilis iki kliento, plovyklos, degalinės, remonto dirbtuvių. Kartais šis koeficientas svyruoja nuo 1,2 iki 1,8, bet mes skaičiuosime 1,5. Litras dyzelino kainuoja beveik 3 litus. Eismo sąlygos mieste tragiškos: spūstys, šviesoforai, todėl degalų sąnaudos gali siekti 10 litrų 100 km. Dabar iš garsiai skelbiamo tarifo 1,29 lito atimkime 0,2 lito PVM mokestį ir degalų kainą – 0,45 lito. Gausime 0,64 lito. Kiek reikia per dieną nuvažiuoti taksi automobiliui, kad būtų galima uždirbti tą sumą, kurios reikės eksploatacinėms išlaidoms, automobilio remontui, civiliniam ir keleivių draudimui, dispečerio, direktoriaus ir buhalterio algoms?

Atsakymų į šiuos klausimus ieškoję specialistai teigė, kad oficialiai deklaruojamo tarifo net teoriškai negali pakakti tam, kad būtų įvykdytos mokestinės prievolės ir liktų pinigų bent minimaliai įmonės plėtrai. T. y. tikėtina, kad didžioji dalis taksi įmonių gudrauja tiek bendraudamos su klientais, tiek su mokesčių administratoriais.

Taksi fokusai

Pats primityviausias būdas apmulkinti taksi paslaugomis sumaniusį pasinaudoti miesto svečią – į reikiamą vietą važiuoti aplinkkeliais. 6200 m atstumas nuo "Akropolio" iki geležinkelio stoties gali "ištįsti" iki 10 500 m, motyvuojant nesibaigiančiomis transporto spūstimis važiuojant įprastu maršrutu.

Tačiau tai – paprasta ir banalu. Daug didesnis pelnas nubyrės, jeigu jis įjungs vadinamąją turbiną, t. y. į taksi auksarankių meistrų įmontuotus įrenginius, padedančius apmulkinti klientą, valstybę ir sąžiningą įmonę.

Prietaisas, kurio skambus pavadinimas, yra paprasčiausias signalo daugintuvas. Jis montuojamas tarp tachometro ir signalą apie nuvažiuotą atstumą generuojančio prietaiso. Dažniausia tai – greičio daviklis, esantis pavarų dėžėje arba ABS sistemoje. Mums pavyko gauti dviejų kartų "turbinas". Senoji, pagaminta namų sąlygomis, valdoma rankiniu būdu – salone paslėptu jungikliu. Naujesnė "turbina" gerokai tobulesnė. Daugintuvas įmontuotas lietuviškos automobilių apsaugos signalizacijos blokelyje, kuriame yra distancinis valdymas. Nesąžiningam vairuotojui tereikia įkišti ranką į kišenę ir nuspausti automobilio signalizacijos pultelį. Metrologų patikrintas taksometras sąžiningai užfiksuos, kad automobilis nuvažiavo ilgesnį atstumą, o nieko nenutuokiantis keleivis kelionės pabaigoje gaus mokėti daugiau, negu reikėtų.

Kaip mes tai nustatėme? Labai paprastai – į kelionę pasiėmėme GPS prietaisą, kuris ir užfiksavo tikslų kelionės atstumą. Atėmus įsėdimo mokestį, apie kurį pigių tarifų reklamose neužsimenama, ir padaliję jį iš deklaruojamo tarifo, gavome atstumą, kurį prisuko ne automobilio ratai, o nesąžiningų veikėjų naudojama "turbina".

Įdomu, kad bandydami įrodyti "turbinų" naudojimą dieną, nesąžiningų vairuotojų beveik nesutikome. Tačiau tyrimą pratęsus vėlų vakarą, kai taksi buvo iškviečiamas prie kokio nors triukšmingo klubo, o jo keleiviai atrodė gana "įšilę", rezultatai pranoko lūkesčius – sąskaitos už kelionę buvo maždaug trečdaliu didesnės, nei turėtų būti skaičiuojant pagal viešai skelbiamus paslaugų tarifus.

Nors jokioje viešoje erdvėje informacijos apie "turbinas" nėra, apsimetus pradedančiaisiais taksistais mums pavyko tokį daiktą įsigyti. Už prietaisą, kuriame nėra distancinio valdymo, pogrindinėje parduotuvėje paprašė 100 litų, kuriame yra distancinis valdymas – iki 300 litų. Elektronikos ekspertas, paprašytas įvertinti "turbinos" savikainą, spėjo, kad perdirbti lietuvišką signalizaciją ir ją pritaikyti klientams apgaudinėti gali atsieiti maždaug 10 litų.

Šešėlinio verslo milijonai

Kiek pinigų galima "prisukti" per vieną pamainą, kam ir kaip jie dalijami? Bandant rasti atsakymus į šiuos klausimus susidarė įspūdis, kad teisėsaugininkams šis sukčiavimo būdas nerūpi, nes per smulkus reikalas. Redakcijos žiniomis, bent jau Vilniuje maždaug trys ketvirtadaliai taksi turi tokias "turbinas". Gerais laikais atsargiai naudodamas šį prietaisą, taksi vairuotojas galėjo per pamainą "prisukti" iki 300 litų. Šiandien pamainos normos sumažėjo iki maždaug 130 litų, tačiau ir to pakanka, kad būtų galima kalbėti apie milijoninę mėnesio šešėlinio verslo apyvartą.

"Šešerius metus Mokesčių inspekcijoje nepatvirtinama taksometrų duomenų apskaitos tvarka. Kas kartą bandant įvesti tvarką susiduriama su spaudimu – esą tai smulkiojo verslo žlugdymas", – teigė Vilniaus savivaldybės Viešojo transporto poskyrio vedėjas Kastytis Lubys.

Teoriškai skaičiuojant, jeigu Vilniuje yra 1500 taksi, kurie kas dieną surenka apie 180 litų, tai per mėnesį susidaro apvali 8 370 000 litų suma. Įvertinus dar ir vairuotojui tenkančią dalį, taksi verslas nebe toks smulkus, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tikėtina, kad čia sukasi milijonai litų grynųjų, jie nepatenkančių į jokius apskaitos kontrolės mechanizmus.

Nelegalūs taksi

Tačiau tai ne visi sunkmečiu prisiminti taupymo būdai. Pasirodo, galima legaliai tapti nelegaliu taksistu, niekam nemokančiu jokių mokesčių. Sistema paprasta: pakanka kreiptis į taksi verslu užsiimančią įmonę, kurioje priima dirbti su savo automobiliu. Įmonė su fiziniu asmeniu pasirašo automobilio nuomos sutartį. Asmuo kelioms dienoms įdarbinamas bendrovėje, kol savivaldybėje gaunama vos 30 litų kainuojanti licencija. Už ją atsidėkojama sutarta suma, paprastai siekiančia 500–600 litų. Vėliau automobilio nuomos sutartis nutraukiama, o asmuo, turėdamas galiojančią licenciją, bet jau atleistas iš taksi įmonės, dirba taksi skiriamaisiais ženklais papuošta mašina, tačiau nemoka jokių mokesčių.

Taksi verslą išmanantys žmonės teigė, kad itin dažnai taupyti siekiama vengiant mokesčių. Grįžta tie laikai, kai taksi vairuotojai, norėdami nors kiek užsidirbti, yra priversti važinėti po aštuoniolika valandų, nors oficialiai įmonėse būna įdarbinti dviem valandoms, dirba be jokių sutarčių ar tuo pat metu atostogauja...

Kontrolės rėtis

Pasidomėjus, kaip į šiuos dalykus reaguoja atsakingi pareigūnai, paaiškėjo, kad taksi veiklą sostinėje kontroliuoja specialus savivaldybės skyrius, kuriame dirba trys žmonės. Pernai šis skyrius su ekonominės policijos pareigūnais sostinėje nubaudė apie 500 taksi vairuotojų už tokius pažeidimus: nėra licencijos, privalomojo draudimo, techninės apžiūros talonėlio, kelionės lapo, neplombuotas taksometras.

"Tikrinama planingai ir iš vairuotojų arba taksi bendrovių gavus skundų apie nelegalius taksi. Taip pat planuojami reidai su Darbo inspekcijos, Metrologijos inspekcijos pareigūnais. Per juos tikrinami taksometrai, tačiau jeigu jie stacionariai įtvirtinti ir yra plombuoti, mes neturime teisės ardyti automobilio. Mūsų kompetencija čia baigiasi", – pasakojo Vilniaus savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus Viešojo transporto poskyrio vyresnysis specialistas Evaldas Matonis.