Elektromobilumas Baltijos šalyse: tempą kaimynams diktuoja Lietuva Pereiti į pagrindinį turinį

Elektromobilumas Baltijos šalyse: tempą kaimynams diktuoja Lietuva

2025-04-27 23:00
„Kauno diena“, BNS inf.

Lietuvoje transporto sektoriaus elektrifikacija vyksta gerokai sparčiau nei kitose Baltijos šalyse.

Strategija: „Enefit“ per naujausią plėtros etapą planuojame įrengti itin greito įkrovimo stoteles 50 vietų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.
Strategija: „Enefit“ per naujausią plėtros etapą planuojame įrengti itin greito įkrovimo stoteles 50 vietų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. / enefit.ee nuotr.

Iškalbinga statistika

Remiantis atsinaujinančiosios energijos technologijų bendrovės „GridX“ 2025 m. vasario duomenimis grįsta ataskaita, mūsų šalyje tūkstančiui gyventojų tenka 5,8 elektromobilio ir 1,03 viešojo įkrovimo stotelės.

Estijoje šie rodikliai – atitinkamai 4,4 ir 0,77, o Latvijoje – 3,5 elektromobilio ir 0,62 stotelės tūkstančiui gyventojų.

Akivaizdus skirtumas ir žvelgiant į bendrus skaičius.

Remiantis Europos alternatyviųjų degalų stebėsenos centro (EAFO) 2024 m. paskutinio ketvirčio duomenimis, Lietuvoje tuo metu buvo registruoti 15 983 grynieji elektromobiliai ir 2 947 viešosios įkrovimo stotelės.

Latvijoje – 6 270 elektromobilių ir 1 157 stotelės, Estijoje atitinkamai – 5 743 ir 1 051.

Plečia infrastruktūrą

„Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis atkreipė dėmesį, kad sparčiai augančią elektromobilių infrastruktūrą Lietuvoje lemia ir palanki geografinė padėtis – šalis yra svarbi tranzito arterija, jungianti Skandinaviją ir Vidurio Europą.

Pagrindinės šalies automagistralės priklauso europiniam TEN-T kelių tinklui, kuris ES yra prioritetinis. Vadovaujantis Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentu (AFIR), viena iš pagrindinių šio tinklo plėtros nuostatų – įrengti įkrovimo stoteles kas 60 km.

Augančią elektromobilių infrastruktūrą Lietuvoje lemia ir geografinė padėtis.

„Vien tik „Enefit“ per pastaruosius metus viešosios įkrovimo infrastruktūros plėtrai gavo 7,5 mln. eurų Europos Komisijos paramos. Tai leidžia įgyvendinti plataus masto projektus – vien per naujausią plėtros etapą planuojame įrengti itin greito įkrovimo stoteles 50 vietų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Didesnio tinklo siekia ir kiti regiono vystytojai – tai prisideda prie įkrovimo infrastruktūros tankio augimo Lietuvoje“, – sakė T. Žilionis.

Prioritetas – greitis ir galia

Pasak eksperto, „Enefit“ tinklas ypač sparčiai plečiasi Vidurio Europos kryptimi.

Estijoje infrastruktūros plėtra pradėta anksčiau, tačiau jau 2024 m. įmonės valdomas įkrovimo stotelių skaičius Lietuvoje beveik susilygino su Estija. Plėtrai tęsiantis, Lietuva netrukus taps tinklo lydere regione.

„GridX“ tyrimas atskleidė, kad viešoji įkrovimo infrastruktūra vis dar labai svarbi – net 32 proc. visų įkrovimo sesijų vyksta būtent čia.

Dauguma vairuotojų dėl patogumo renkasi įkrovimą namuose, bet itin greito įkrovimo stotelės tampa būtinybe – tiek ilgesnėms kelionėms, tiek kasdieniam mobilumui mieste. Tyrimo duomenimis, dažniausiai tokiose stotelėse įkrovimas trunka 20–30 minučių.

„Norint įtvirtinti Lietuvos lyderystę regione, svarbu toliau plėtoti itin greito įkrovimo tinklą – ypač 240 arba 320 kW galios stoteles, kurių skaičius mūsų tinkle šiemet reikšmingai augs. Tai leidžia gerokai sutrumpinti kelionės laiką elektromobiliais ir patenkinti komercinio transporto poreikius“, – pabrėžė T. Žilionis.

Šiuo metu visą „Enefit“ įkrovimo stotelių tinklą Baltijos šalyse ir Lenkijoje sudaro 610 stotelių. Lietuvoje „Enefit“ įkrovimo stotelių skaičius praėjusiais metais viršijo 200 ir toliau sparčiai auga.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų