Švenčionių rajono gyventojas Evaldas naudotą elektromobilį pirko prieš tris mėnesius. Vyras namuose turi ir saulės elektrinę, todėl nuvažiuoti 100 kilometrų kraunant namuose jam kainuoja vos 1,5 Eur. Tenka krauti ir mokamose įkrovimo stotelėse.

Elektromobilis, pasak Evaldo, ypač praverčia mieste – čia ir daugiau gali nuvažiuoti, ir jiems galioja kažkiek lengvatų.

„Elektromobilį perka daugiau, kam mieste tenka daug parkuotis, kad nereikėtų mokėti arba šiaip dėl kitokio važiavimo“, – kalbėjo Evaldas.

Vis dėlto nuo liepos Vilniuje mėlynojoje zonoje už stovėjimą teks mokėti ir pilnai elektra varomiems automobiliams. Tiesa, pirmą valandą stovėjimas bus nemokamas, tačiau antroji stovėjimo valanda kainuos 3,5 Eur, o po to, kaip ir visiems kitiems, 4 Eur už valandą. Tokį sprendimą priėmė Vilniaus taryba, nors savivaldybės net įstatymu yra įpareigotos prisidėti prie elektromobilių plėtros, suteikiant įvairias lengvatas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Tiek važiavimą tam tikromis juostomis, tiek nemokamą statymą miestuose ir kitas priemones. Tenka apgailestauti, kad dalis jų jau ėmė naikinti lengvatas, nors elektromobilių skaičius Lietuvoje tikrai dar nėra toks, kokio siekiama“, – nurodė Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.

„Pati kryptis signalo yra tokia, kad maždaug praeidinėja tas laikas, kai gauna lengvatas elektromobilių operatoriai. Tai duoda tokią neigiamą nuotaiką ir įsivaizdavimą, kad ta kryptis ir tęsis, jog tų lengvatų mažės“, – pabrėžė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Lietuvoje turbūt likusios tik kelios nemokamos įkrovimo stotelės, tačiau ekspertai sako, kad to buvo galima tikėtis. Esą nemokamų degalinių taip pat niekur nerasite.

Paskutiniais metais naujų grynųjų elektromobilių registracija ir augimas yra sumažėjęs, kai tuo tarpu įkraunamų hibridų auganti tendencija.

„Galbūt reikalinga daugiau kalbėti apie kažkokias ESO programas – tiesti kabelius iki daugiabučių, stiprinti, numatyti galimybes krauti elektromobilius žmonėms, gyvenantiems daugiabučiuose, nes pusė Lietuvos gyventojų čia gyvena“, – aiškino M. Nagevičius.

Elektromobilių ir įkraunamų hibridinių automobilių skaičiai Lietuvoje pastaraisiais metais augo, tačiau pernai šis augimas sulėtėjo. Nors lengvatos panaikintos nebuvo, už naują elektromobilį valdžia vis dar skiria iki 5000 Eur dotaciją, už naudotą galima gauti iki 2500 Eur.

„Paskutiniais metais naujų grynųjų elektromobilių registracija ir augimas yra sumažėjęs, kai tuo tarpu įkraunamų hibridų auganti tendencija“, – teigė „Regitros“ Paslaugų valdymo ir vystymo departamento direktorius Tautvydas Paliulis.

Pardavimai auga tik dėl to, kad žmonės perka daugiau naudotų elektromobilių ir įkraunamų hibridų, tačiau pirmą kartą per kelerius metus sumažėjo vadinamų grynųjų naujų elektromobilių pardavimai. Ekspertai vardija skirtingas priežastis, kodėl taip galėjo nutikti.

„Entuziastai, kurie labai norėjo elektromobilių ir nelabai skaičiuoja kainos ir kaštų santykio, kuriems svarbi įvaizdžio dalis, dauguma jų jau įsigijo elektromobilius“, – sakė M. Nagevičius.

„Galbūt galėjo būti susijęs hibridinių automobilių populiarumas su tuo, kad praėjusiais metais mes stebėjome nuolatinį degalų kainų mažėjimą“, – tikino Lietuvos energetikos agentūros vadovė.

Elektromobiliai vis tiek kol kas brangesni už tradicinius automobilius, nuvažiuojamas atstumas vis dar panašus kaip ir prieš kelerius metus, o įkrovimo stotelių trūksta.

„Matome, kad paskutiniais metais gamintojai iš tiesų gali įkraunamus hibridus pasiūlyti su didesniu kilometražu, automobiliais, deklaruojančiais, kad gali nuvažiuoti 120 kilometrų, kas realiomis eismo sąlygomis gali siekti ir 80–100 kilometrų“, – aiškino T. Paliulis.

Kiti sako, kad kalta gali būti netgi karo baimė.

„Mes turime būti tam pasiruošę. Manau, kad kiekvienos šeimos diskusijoje tas dienos X klausimas – jeigu netyčia reikėtų išvažiuoti, tai irgi turi įtakos automobilio pasirinkimui“, – nurodė automobilių rinkos ekspertas Laurynas Boguševičius.

Šiuo metu Lietuvoje registruota beveik 29 tūkst. elektromobilių ir įkraunamų hibridinių automobilių. Lietuva išsikėlė ambicingus tikslus – kad 2030-aisiais tokių lengvųjų automobilių čia važinėtų net 210 tūkst. Tačiau dabartiniais tempais po penkerių metų elektromobilių galėtų būti tik pusė tiek – apie 120 tūkst.