Gelbės laikina konstrukcija

„Deja, bet byrančius tiltus ir kitą avarinės būklės susisiekimo infrastruktūrą paveldėjome, todėl delsti dar kelerius metus ir rizikuoti savo ir per mūsų šalį keliaujančių vairuotojų gyvybe nebegalime“, – sakė susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Vienas pagrindinių objektų – tiltas per Kruną, esantis intensyviausioje šalies automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Jis yra blogiausios būklės Lietuvoje, dėl to pradėti ir kuo greičiau įgyvendinti rekonstrukcijos darbus buvo tiesiog būtina.

Didžioji dauguma tiltų Lietuvoje statyti prieš daugiau nei 50 metų, jų būklė sparčiai blogėja.

„Įgyvendinant Krunos tilto rekonstrukcijos darbus, bus panaudotas iki šiol didžiausias istorijoje laikinas tiltas, kuris leis eismo dalyviams išvengti papildomų nepatogumų“, – pabrėžė bendrovės „Via Lietuva“ laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas Martynas Gedaminskas.

Laikinas tiltas, kurį bendrovė „Tilsta“ parsivežė iš Lenkijos, dar anksčiau buvo naudotas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).

Tilto per Kruną rekonstrukcijos metu eismą iš Vilniaus Kauno kryptimi planuojama kreipti laikinu tiltu, o eismą iš Kauno Vilniaus kryptimi – rekonstruojamo tilto viena puse.

Šiame ruože jau nuo 2024-ųjų rudens įvesti greičio ribojimai, susiaurintos važiuojamosios dalies juostos, atlikti tilto sustiprinimo darbai, kad per rekonstrukciją keliama vibracija dar labiau nepažeistų konstrukcijų.

Planuojama, kad Krunos tilto rekonstrukcija bus baigta iki 2027-ųjų pabaigos. Darbų vertė – daugiau nei 24 mln. eurų.

Per Dubysą ir Nevėžį

Valstybinės reikšmės keliuose yra daugiau nei 100 blogos būklės tiltų, net 90 proc. šių kelio statinių trūksta finansavimo.

Sargėnų viaduko remonto darbai pareikalavo papildomų technologinių sprendimų.

Siekiant valstybinės reikšmės keliuose sutvarkyti kritinės ir blogos būklės tiltus ir viadukus reikia 470 mln. eurų, o visiems šios paskirties objektams šalyje, kad jie būtų tenkinančios būklės, – apie 1 mlrd. eurų.

Šiemet metų vasarą planuojama baigti tilto Raseiniuose per Dubysą, o iki 2025-ųjų pabaigos – tilto Kėdainiuose per Nevėžį rekonstravimo darbus.

Tilto per Dubysą rekonstravimo darbai pradėti pernai liepą. Pakeista eismo organizavimo tvarka – jis vyksta apylanka, pėsčiųjų ir dviratininkų – laikinu tiltu. Bus pakeisti tilto pakloto elementai ir perdangos konstrukcijos, rekonstruotos atramos, įrengtas apšvietimas, pėsčiųjų ir dviračių eismui skirta infrastruktūra, sutvarkyta šalia esanti poilsio aikštelė, rekonstruota sankryža su rajoniniu keliu Ariogala–Betygala–Šiluva.

Eismas tiltu per Nevėžį uždarytas nuo 2024-ųjų spalio, transportas nukreipiamas sutvarkytu Vilainių ir Kėdainių pietinio aplinkkelio tiltu.

Šiame objekte, be kita ko, bus įrengta vandens surinkimo ir nuvedimo sistema, hidroizoliacija, atitvarai, turėklai ir apšvietimas, paklota nauja asfalto danga.

Vietoj žvyro – asfaltas

Bus pradėti tilto per Šešupę, esančio kelyje Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai, remonto darbai, tęsiama „Via Baltica“ rekonstrukcija.

Kelininkų technika grįžta ir į magistralinį kelią Vilnius–Utena, pradedamas tvarkyti beveik 187 km ruožas nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Pociūnų gyvenvietės.

Kelyje Vilnius–Panevėžys, prie sostinės, planuojama pradėti Tarandės tunelio statybas. Jis bus įrengtas maždaug 300 m nuo EMSI degalinės, važiuojant Ukmergės kryptimi.

Šiemet taip pat planuojama baigti magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai pradžioje esančio Sargėnų viaduko kapitalinio remonto darbus, kurie pareikalavo daugiau laiko ir papildomų technologinių sprendimų. Čia eismas vyks taip, kaip šiuo metu: dešine viaduko puse, viena eismo juosta, galimi trumpalaikiai ribojimai.

Kelių su žvyro danga asfaltavimo tempas gali būti sparčiausias per pastarąjį dešimtmetį.

Skaičiuojama, kad šiemet, Vyriausybei skyrus papildomus 20 mln. eurų, galėtų būti išasfaltuota 40 km žvyrkelio atkarpų.